Jo prognozėmis, bitkoinų kasybos centrai šiemet dukart padidins elektros energijos vartojimą ir jos suvartos daugiau negu visi salos gyventojai, kurių yra tik apie 340 tūkst., rašo japonų leidinys „The Japan Times“.
Pastaraisiais metais Islandijoje atidaroma vis daugiau duomenų centrų, kurių savininkus vilioja gera šalies reputacija ekologijos srityje. Beveik 100 proc. savo elektros energijos Islandija gauna iš atsinaujinančiųjų šaltinių.
„Kalbant apie elektros energijos vartojimą informacijos apdorojimo centruose, dabar mes matome, sakyčiau, eksponentinį augimą“, – pareiškė J.S. Sigurbergssonas interviu BBC.
Jo vertinimais, 2018 metais šiems centrams kompiuteriams ir vėsinimo sistemoms prireiks 840 gigavatvalandžių elektros energijos. Tuo tarpu visi salos gyventojai suvartoja apie 700 gigavatvalandžių.
„Nemanau, kad šis procesas artimiausiu metu sulėtėtų, – pažymėjo J.S. Sigurbergssonas. – Man nuolat skambina arba tiesiog čia atvyksta galimi investuotojai ir įmonių, kurios rengiasi atidaryti tokius centrus, atstovai.“
„Jeigu visi šie projektai bus įgyvendinti, mums neužteks elektros energijos“, – pareiškė jis.
Šiais metais Islandijoje pradės veikti projektas „Moonlite“ – stambus informacijos apdorojimo centras, kuriame bus galima vykdyti įvairių kriptovaliutų kasybą.
Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad kriptovaliutų kasybos pramonė Islandijai bus naudinga.
„Kriptovaliutų kasybai beveik nereikia personalo, kasybai reikalingos minimalios investicijos ir už šią veiklą nemokama beveik jokių mokesčių, – mano Piratų partijai atstovaujantis parlamentaras Smari McCarthy. – Nauda Islandijai yra beveik nulinė.“
