„Swedbank“ Lietuvoje personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė pastebi, kad didelė dalis darbdavių deda dideles pastangas, siekdami pritraukti talentus, bet ekspertė pataria apgalvoti, kiek pasitelkiamos priemonės bus veiksmingos išlaikant pritrauktus specialistus. Verslo psichologas, Lietuvos verslo forumo organizatorius Dainius Baltrušaitis priduria, kad darbdaviams svarbiausia – suprasti dirbančiųjų poreikius, kurių pagrindiniai išskiriami trys.
Didesnė alga – ne prioritetas
Personalo atrankos kompanija „People Link“ išanalizavo atrinktų bemaž 250 rezultatyvių kvalifikuotų specialistų darbo pokalbiuose surinktus duomenis. Pasak kompanijos vadovaujančios partnerės Jurgitos Lemešiūtės, tyrimo duomenys patvirtina, kad priemonės, kokiomis darbdaviai iki šiol viliojo talentus, nebeveikia.
Tyrimo duomenimis, vos 10 procentų kandidatų ieško naujos darbovietės arba svarsto naujus pasiūlymus siekdami didesnės algos. „70 procentų kandidatų ieško darbo arba svarsto pasiūlymus ne todėl, kad įmonėje, kurioje dabar dirba, kažkas blogai, o paprasčiausiai dėl to, kad ieško naujų galimybių. Tokie rezultatai rodo, kad didžiojoje dalyje panašaus profilio įmonių darbo sąlygos jau yra labai geros ir labai panašios. Todėl gerų darbo sąlygų užtikrinimas nebeveikia darbdavio įvaizdžio taip stipriai, kaip anksčiau. Patogios darbo vietos, poilsio arba žaidimų erdvės biure, patrauklus atlyginimas nebėra veiksmingos priemonės siekiant pritraukti talentus“, – sako J.Lemešiūtė.
Antrindama pašnekovei, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė atkreipia dėmesį, kad darbdavių susikoncentravimas vien į materialines paskatos priemones, vertinant ilgesnį laikotarpį, negali būti tvarus. „Situacija dabar tarsi diktuoja tokias sąlygas, kad reikia „šokti ir dainuoti“, siekiant pritraukti darbuotoją. Trumpalaikiai metodai, kurie padeda itin patraukliai pristatyti darbo poziciją, nežinia, ar bus tokie pat vertingi ilgesniu periodu, ar dabar siūlomos priemonės galės būti taikomos ilgai, ar padės išlaikyti pritrauktą talentą“, – sako A.Jonaitytė-Karalienė.
Svarbi įmonės kultūra ir asmeninis santykis su darbuotoju
Darbuotojų kriterijai renkantis darbdavį, pasak J.Lemešiūtės, labai subtilūs. „Tyrimas rodo, kad specialistams svarbi organizacijos kultūra, komanda, su kuria reikės dirbti. Šie kriterijai daug sunkiau kontroliuojami ir valdomi, nei darbo užmokestis ar darbo sąlygos. Kurti organizacinę kultūrą yra labai ilgas ir kompleksiškas kelias, reikalaujantis vis didesnio
vadovų ir personalo specialistų įsitraukimo“, – pastebi „People Link“ vadovaujanti partnerė J. Lemešiūtė. Daugiau tyrimo duomenų, atskleidžiančių, kodėl specialistai keičia darbus, į ką kreipia dėmesį renkantis darbdavį ir dėl ko atsisako pasiūlymų, J. Lemešiūtė pristatys didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume.
A.Jonaitytė-Karalienė pastebi, kad nors materialūs dalykai yra svarbūs, galvojant apie komfortą ir pasitenkinimą darbu, tačiau pastarųjų metų įvykiai – neapibrėžtumas ir nesaugumas, dar labiau išryškino darbdavio santykio su darbuotojais svarbą. „Žmonėms svarbios geros sąlygos, bet dienos pabaigoje daugelis susimąsto, kaip žmogiškai yra vertinamas organizacijoje. Kalbantis su nauju darbuotoju nuskamba frazė: „jaučiu rūpestį manimi kaip žmogumi“. Labai svarbu kiek mes, kaip organizacijos, leidžiamės į dialogą derinant poreikius. Organizacijoms ir darbuotojams reikia ieškoti bendrų tikslų, tenkindami tik materialinius poreikius, visų žmogaus poreikių neatliepsime“, – įžvalgomis dalinasi „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.
Trys darbuotojų prioritetai
Verslo psichologas D.Baltrušaitis atkreipia dėmesį, kad darbdaviams, kovojantiems dėl talentų, svarbu tiksliai suprasti pagrindinius dirbančiųjų poreikius. „Organizacijos kultūra, vizija ir misija – labai abstraktūs terminai. Įvairūs tyrimai rodo, kad darbuotojams svarbiausia būti stiprios, rezultatyvios komandos dalimi, asmeniškai tobulėti ir jausti pasitenkinimą bendravimu su komanda ir darbdaviu. Šie trys aspektai yra svarbiausi, pasirenkant, kokioje komandoje norisi dirbti“, – sako pašnekovas.
D.Baltrušaitis pastebi, kad pastaruosius porą metų patenkinti pagrindinius dirbančiųjų poreikius buvo itin sudėtinga. „Nuotolinis ir hibridinis darbas reikšmingai sumažino galimybes komandoms kokybiškai giliai bendrauti. Nepaisant to, kad organizacijoms pavyko pasikeitusiomis aplinkybėmis pasiekti užsibrėžtų rezultatų, be kokybiškų interakcijų specialistų asmeninis tobulėjimas buvo sudėtingesnis, o kartais tapo tik deleguotų funkcijų vykdymu. Dažnu atveju, bendravimas su darbdaviu ir komanda iš artimo ir betarpiško tapo formalesniu protarpiniu. Todėl nenuostabu, kad daugelis įmonių bando iš naujo suprasti, kas yra organizacijos kultūra, pasikeitusiame hibridiniame pasaulyje. Dabar iššūkis darbdaviams – ieškoti naujų būdų, kaip darbuotojams sudaryti sąlygas stiprinti tarpusavio ryšį ir tobulėti“, – teigia verslo psichologas.
Ar reikia stengtis visus darbuotojus išlaikyti?
Darbdaviai, ieškodami specialistų, stengiasi pritraukti talentus, kurie ne tik gerai atliktų darbo užduotis, bet ir aktyviai įsitrauktų į organizacijos gyvenimą, būtų motyvuoti, lojalūs organizacijai. Pasak A.Jonaitytės-Karalienės, jei darbuotojas įmonėje vertinamas tiesiog kaip subjektas gaminantis produktą, darbuotojo motyvacija, ko gero, ilgai neišsilaikys.
Tačiau taip pat reikia suprasti, kad organizacijose visada gali būti darbų / pozicijų, kuriose darbo monotonija gali išvarginti. „Tada organizacijoms svarbu mąstyti – kaip galiu padėti tam žmogui augti, koks gali būti jo tolimesnis karjeros kelias organizacijoje? Nors atsakomybė už savo karjerą tenka darbuotojui, bet aktyvus organizacijos palaikymas gali
prisidėti prie gero santykio ir poreikių atliepimo. Taigi nebūtina laikyti – būtina padėti augti ir tobulėti “, – sako A.Jonaitytė-Karalienė, kuri Lietuvos verslo forume su dalyviais pasidalins įžvalgomis, kaip kinta darbdavio ir darbuotojo santykis.
Didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume, daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių dalinsis patirtimi ir įžvalgomis verslui aktualiomis temomis.
