R. Virvilienės teigimu, MMA didėjimas turės įtakos PSD įmokoms, kurios sudaro 9 proc. MMA. „Šiuo atveju sudarys 93 litus, o prieš tai buvo 90 litų, taigi padidėja trim litais. Taip pat tai turės įtakos tiems asmenims, kurie savarankiškai draudžiasi ir moka 9 proc. MMA PSD įmokas. Jiems taip pat reikės mokėti 93 litus, o prieš tai buvo 90 litų“, – aiškina R. Virvilienė.
93 litų PSD įmoką reikės mokėti ir dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas. Pasak VMI Teisės departamento direktorės, nuo kitų metų dėl padidėjusios MMA brangs ir verslo liudijimai. MMA padidėjimas turės įtakos fiksuotam pajamų mokesčio dydžiui įsigyjant verslo liudijimą. Tačiau, anot R. Virvilienės, tas dydis keisis tik nuo 2015 m.
„Taigi minimalus mokesčio dydis bus 540 eurų (atitinkamai tai yra 1863 litai). Šiuo metu minimalus dydis yra 1800 litų, taigi padidėja 63 litais. Taip pat gyventojams reikėtų atkreipti dėmesį, kad minimalus 570 litų neapmokestinamas pajamų dydis nesikeičia. Palikus galioti tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kiekvieno mėnesio išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis padidėja 6 litais. Turės būti išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokesčio 71 litas“, – teigia VMI Teisės departamento vadovė R. Virvilienė.
Nuo spalio 1 d. didėja minimalus valandinis atlygis iki 6 litų 27 centų. Tai reiškia, kad valstybėje nustatoma tokia mokėjimo garantija, – sako J. Gricius.
VMI primena, kad gyventojui, įsigyjančiam verslo liudijimą, konkretus pajamų mokesčio dydis už verslo liudijimą apskaičiuojamas atsižvelgiant į ketinamos vykdyti veiklos trukmę, pasirinktas teritorijas, pritaikytas lengvatas bei savivaldybės tarybos patvirtintus atitinkamos veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių fiksuotus pajamų mokesčio dydžius.
Mokėti didesnę minimalią algą bus privalu visiems darbdaviams. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo Jono Griciaus, darbuotojo valandinis atlygis ar mėnesinė alga negali būti mažesnė už nustatytus minimaliuosius dydžius.
„Nuo spalio 1 d. didėja minimalus valandinis atlygis iki 6 litų 27 centų. Tai reiškia, kad valstybėje nustatoma tokia mokėjimo garantija. Vertinant, ar būtina keisti darbo sutartis, tai, be abejo, teisinė tikrumo ir aiškumo dėlei gal būti daromi pakeitimai darbo sutartyse, tačiau tai – nebūtina. Net ir tuo atveju, jei nebus padaryti pakeitimai, pagal įstatymą, turi būti mokamos naujai nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis. Pavyzdžiui, ginčo metu toks dydis ir būtų taikomas“, – sako J. Gricius.
Jo teigimu, šalys gali susitarti dėl ne viso darbo laiko. Pasak J. Griciaus, toks įstatyminis reguliavimas egzistuoja, tačiau juo nereikėtų piktnaudžiauti. Esą ne viso darbo laiko institutas yra sukurtas tam, kad įgalintų derinti įsipareigojimus šeimai, jei reikia – skaidyti darbo laiką.
„Vis dėlto tai priklauso ne nuo įstatyminio reguliavimo, o nuo šalių susitarimo. Įstatyminis reguliavimas egzistuoja, tačiau, pakeičiant darbo sutarties sąlygas ir nustatant ne viso darbo laiko režimą, turi įvykti šalių susitarimas. Jei valiai kažkaip daroma įtaka arba ji yra primetama, tai yra darbo ginčo objektas. Ir mes taip pat nagrinėjame tokius ginčus, kai yra vienašališkai pakeičiamos darbo sutarties sąlygos. Tokiu atveju atstatome teisingumą“, – tvirtina J. Gricius.
Jo duomenimis, darbo ginčo komisijų veikloje skundų dėl darbo užmokesčio (netinkamo mokėjimo, nemokėjimo, vėlavimo, galutinio neatsiskaitymo, neapmokėjimo už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio dienomis) skaičius nesikeičia – sudaro apie 20 proc. visų skundų.
„Reikia suprasti, kad vis dėlto tas darbo užmokesčio interesas yra pagrindinis interesas, ir dėl jo dažniausiai kyla neaiškumų, nesusipratimų, galimai – ir pažeidimų“, – teigia VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius.
Nuo šių metų spalio 1 d. MMA didėja iki 1035 litų. Tai aktualu daugiau kaip 200 tūkst. dirbančiųjų.
