Nedidelės įmonės „SailRacer“, gaminančios programinę įrangą bei elektroniką skirtą buriavimo varžyboms, įkūrėjas ir vadovas Ričardas Novošinskas tikina esantis priverstas ieškoti galimybių iškelti verslą iš Lietuvos.
Verslininkas piktinasi, kad įmonė, kurios sukurta mobiliąja programėle naudojasi apie 20 tūkstančių buriuotojų visame pasaulyje, atkirsta nuo savo pinigų – trečiadienį „Swedbank“ užblokavo „SailRacer“ sąskaitą.
„Swedbank" vykdo pinigų plovimo prevencijos programą „Pažink savo klientą", kurios tikslas – išsiaiškinti galutinius įmonių akcininkus. R.Novošinskas tikina pusmetį vieną po kito nešęs vis naujus banko reikalaujamus dokumentus, bet niekas nepadėjo.
„Trečiadienį „Swedbank“ užblokavo įmonės sąskaitą prisidengdama skambiu principu „Pažink savo klientą“. Nuo šiol mes negalime atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti algų – esame priversti ieškoti alternatyvų, kaip iškelti verslą iš Lietuvos“, – nusivylimo neslėpė R.Novošinskas, pridūręs, kad per 8 veiklos metus jo vadovaujama įmonė yra pelniusi keletą prestižinių nominacijų už inovacijas.
„Swedbank“ užblokavus sąskaitą, įmonės veikla stoja, nes bendrovė neturi galimybių ir susimokėti už serverių nuomą.
„Tai labai apsunkina veiklą, nes mums kritiškai svarbu susimokėti už serverius kas mėnesį. Bandysime iš kitos įmonės apmokėti, pasirašyti skolos perdavimo raštelį. Viskas stoja. Gal porą mėnesių pratempsime tokiu režimu“, – dėl ateities nerimauja verslininkas.
Visas pajamas įmonė uždirba iš „Google“, „Apple“, „Amazon“ ir „Paypal“.
Prašo akcininkų Olandijoje
„SailRacer“ – ne pirmoji įmonė, atsidūrusi tokioje situacijoje. Apie tai, kad siekdami labiau pažinti savo klientus ir išsiaiškinti jų akcininkus, bankai kai kurias verslo įmones įstumia į aklavietę, 15min jau rašė ir anksčiau.
Taip atsitiko ir su Klaipėdos ekspedijavimo kompanija „NK Spedition“, kuri priklauso Nyderlandų stambiam transporto paslaugų holdingui. Tiek atstovai Lietuvoje, tiek akcininkai Nyderlanduose teikė „Swedbank“ įvairiausius duomenis apie save, tačiau niekas nepadėjo – įmonės sąskaita buvo uždaryta, o olandai nutarė verslą iškelti į Lenkiją.
Tuo tarpu „SailRacer“ istorija su banku tęsiasi jau apie pusmetį.
Pasak R.Novošinsko, pagrindinė problema, kad vienas įmonės akcininkas – bendrovė „Brakoz“ B.V., valdanti 40 proc. akcijų, yra registruota ne Lietuvoje, bet Nyderlanduose. Pastaroji įmonė turi du akcininkus – juridinius asmenis, taip pat registruotus Nyderlanduose, kurių akcininkai yra jau fiziniai asmenys.
Pasak R.Novošinsko, iki šiol „Swedbank“ užtekdavo tik lietuviškos įmonės akcininkų sąrašo, tačiau šiemet pareikalauta akcininkų struktūros grandinės iki pat visų fizinių asmenų.
R.Novošinskas sako pateikęs visus „Swedbank“ prašomus dokumentus – Registrų centro išrašą apie UAB „SailRacer“ akcininkus, įmonės steigimo dokumentus, „nupieštą“ naudos gavėjų schemą iki fizinių asmenų, Olandijos registrų centro išrašą apie „Brakoz B.V.“ .
Pastarąjį išrašą bankas atmetė, nes apostilės buvo senesnės nei metai. Tuomet R.Novošinskas pateikė naują Olandijos registrų centro išrašą apie „Brakoz B.V., taip pat pastarosios akcininkų išrašus („Gerant B.V.“ bei „Swanenberg Holding B.V.“).
Netiko ir šie, nes, anot banko, pateiktuose dokumentuose „neatsispindi akcijų proporcijos“. Tuomet „Swedbank“ paprašė pateikti „Brakoz B.V.“ dokumentus, kuriuose atsispindėtų akcijos.
„Pateikėme „Brakoz B.V. “ įstatus, kuriuose atsispindi akcijų proporcijos, bet ir tas dokumentas netiko, nes yra nepatvirtintas notaro, be apostilės ir neišverstas į lietuvių ir kažkodėl rusų kalbas. Vėliau prasidėjo pandemija, akcininkai į laiškus neatsako, negalime gauti notaro patvirtintų steigimo dokumentų. Prašėm pratęsti terminą kol baigsis karantinas Lietuvoje bei Olandijoje, bet „Swedbank“ tiesiog užblokavo sąskaitą“, – kaip atsidūrė aklavietėje pasakojo R.Novošinskas.
Verslininkas stebisi, kad pateikti bankui informaciją tapo sudėtingiau negu įsteigti Lietuvoje įmonę.
„Prašo notaro patvirtintų dokumentų, su apostilėmis, į lietuvių kalbą išverstų – dešimt kartų sudėtingiau bankui pateikti dokumentus nei steigiant įmonę notarui. Dalis informacijos yra Lietuvos Registrų centre, galima prie jų prieiti, bet reikalauja, kad klientas pateiktų“, – piktinosi verslininkas.
Didžiausi keblumai – dėl užsieniečių akcininkų
R.Novošinskas tvirtino, kad daugiausiai keblumų dėl šios banko apklausos kyla įmonėms, kurių akcininkai – užsienyje registruotos bendrovės. Mat užsienio investuotojai galutinių savininkų – fizinių asmenų – ne visuomet sutinka atskleisti net ir partneriams Lietuvoje.
Beje, neretai įmonės veiklą perkelia į tokias šalis, kaip Nyderlandai, Kipras ar Malta ne tik dėl mažesnių mokesčių, bet ir apribojimų tretiesiems asmenims gauti informaciją apie tikruosius akcininkus.
Pastaruoju metu iš užsienio investuotojų prašytų dokumentų nesulaukęs R.Novošinskas nežino, ar jų negauna dėl karantino, ar dėl akcininkų nenoro jų atskleisti.
„Manau, kad ir dėl karantino, ir dėl to, kad ta informacija apie kitos įmonės steigėjus yra kaip ir ne mano reikalas. Manau, kad nelabai turiu teisę prašyti, nes kitos įmonės akcininkai ne visai viešas dalykas, – viešas tam tikroms institucijoms, bet ne fiziniams asmenims“, – svarsto kontrolinį įmonės paketą valdantis R.Novošinskas, pripažįstantis, kad kažkada klausęs, kas yra akcininkai, bet atsakymo nesulaukęs.
Jis svarstė, kad jei situacija neišsispręs, teks galvoti, ar įmonę iškelti, ar uždaryti, ar perpirkti akcijas.
„Arba įstatymai per griežti, arba per didelis „Swedbank“ uolumas tuo klausimu, nes kitose šalyse pinigų plovimo prevencijos klausimus bankai sprendžia sekdami transakcijas, o ne prašydami nesąmoningų dokumentų, kurių legaliai negalėčiau gauti be įmonių akcininkų sutikimo“ , – tvirtina jis.
Swedbank neatskleidžia, kiek sąskaitų blokavo
15min paklausė „Swedbank“ , kiek klientų sąskaitų bankas blokavo dėl programos „Pažink savo klientą“ , tačiau atsakymo nesulaukė. Bankas nesutiko pateikti šių duomenų argumentuodamas, kad tai komercinė paslaptis.
„Swedbank“ atsisakė pakomentuoti ir „SailRacer“ situaciją, teigdamas, kad jokie komentarai be klientų sutikimo negali būti teikiami.
Pagal „Pažink savo klientą“ principą bankas skelbia turintis žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla bei kas yra kliento naudos gavėjas.
Tiesa, „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius 15min sakė, kad visais atvejais bankas klientus informuoja apie terminus dokumentams pateikti ir galimą sąskaitų blokavimą, jei reikalingi dokumentai nebus pateikti.
„Banko komunikacijoje klientų pažinimo klausimais yra sakoma, jog klientai, susiduriantys su dokumentų pateikimo sunkumais karantino metu, apie tai turi informuoti banką ir dėl ilgesnių dokumentų pateikimo terminų su banku susitarti individualiai“ , – teigia S.Abraškevičius.
R.Novošinskas prieštarauja, kad bankas į prašymus pratęsti terminą neatsižvelgė.
S.Abraškevičius taip pat tvirtino, kad „Swedbank“ klientų aptarnavimo ir paslaugų teikimo bendrosiose sąlygose, kurios yra neatsiejama visų tarp banko ir kliento sudaromų sutarčių dalis, yra numatyta, jog tuo atveju, jei bankui pateikiami dokumentai yra sudaryti užsienio kalba, bankas turi teisę reikalauti, kad jie būtų išversti į lietuvių kalbą.
Be to, dokumentų vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas bankui priimtino kompetentingo vertėjo ir/arba notaro. Atsižvelgiant į aplinkybes, kliento prašymu, bankas priima ir vertimus į anglų ar rusų kalbas.
„Užsienyje išduoti dokumentai Lietuvoje galioja tik tuomet, kai jie yra legalizuoti arba juos patvirtinusio pareigūno parašas patvirtinamas tvirtinimo pažyma Apostille pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės tarptautinėse sutartyse nustatyta kitaip“ , – teigė S.Abraškevičius.
