Vertinant 2020 metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus kartu, įplaukė 10,7 mlrd. eurų pajamų arba 55,5 mln. eurų (0,5 proc.) mažiau nei 2019 metais ir 920,3 mln. eurų (7,9 proc.) mažiau nei planuota, rašoma Finansų ministerijos ataskaitoje, pateiktoje Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Mažesnes nei planuota valstybės biudžeto pajamas didžiąja dalimi lėmė mokesčių mokėtojams, patyrusiems neigiamas pasekmes dėl COVID-19, taikytos mokestinės pagalbos priemonės. Dėl įmonėms suteiktos galimybės atidėti mokesčių mokėjimus nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinei sausio 3 dieną sudarė 801,9 mln. eurų.
Dėl įmonėms suteiktos galimybės atidėti mokesčių mokėjimus nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių nepriemoka VMI ir Muitinei sudaro 801,9 mln. eurų.
Šiuo instrumentu pasinaudojo 22,8 tūkst. juridinių asmenų ir 26,2 tūkst. fizinių asmenų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir muitinė nuo COVID-19 nukentėjusiems mokesčių mokėtojams yra sustabdžiusios išieškojimo veiksmus, neskaičiuoja delspinigių ir yra suteikusios galimybę sudaryti mokestinės paskolos sutartis be palūkanų. VMI nukentėjusiais mokesčių mokėtojais laiko 62,9 tūkst. juridinių asmenų ir 126,1 tūkst. fizinių asmenų, o muitinė – 24,9 tūkst. mokesčių mokėtojų.
VMI vertinimais, labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės 2020 m. kovo-gruodžio mėn. sumokėjo 79,9 proc. atitinkamu laikotarpiu prieš metus sumokėtų mokesčių ir įmokų.
Iš PVM – 574,5 mln. eurų mažiau nei planuota
Pajamų iš Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 2020 m. surinkta 3,57 mlrd. eurų – 201,5 mln. eurų (5,3 proc.) mažiau nei per 2019 metus ir 574,5 mln. eurų (13,8 proc.) mažiau nei planuota.
Nors už 2019 m. gruodžio – 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpį deklaruota PVM prievolė didėjo (buvo 7,1 proc. arba 270,8 mln. eurų didesnė, nei už atitinkamą laikotarpį prieš metus), PVM per 2020 m. sumokėta mažiau nei 2019 m.
Prie ganėtinai spartaus bendros deklaruotos PVM prievolės augimo prisidėjo nedidėjęs deklaruotas grąžintinas PVM (-0,2 proc.), iliustruojantis pristabdytas įmonių investicijas ir smukusį eksportą. Tuo tarpu deklaruotas mokėtinas PVM, indikuojantis įmonių ekonominį aktyvumą vidaus rinkoje, per minėtą laikotarpį augo 4,3 proc.
Mažesnes nei planuota PVM pajamas lėmė neigiamas COVID-19 viruso plitimo poveikis ekonomikai ir išaugusi PVM nepriemoka dėl COVID-19 paveiktų įmonių sprendimų atidėti mokėjimus.
Mokesčių mokėtojų, kuriems buvo suteikta galimybė atidėti VMI administruojamų PVM prievolių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gruodžio 31 d., mokėjimus šio mokesčio atidėjimai 2021 m. sausio 1 d. sudarė 561,1 mln. eurų.
Antrasis karantinas ženklesnės įtakos akcizo pajamoms neturėjo
Pajamų iš akcizų surinkta beveik 1,6 mlrd. eurų, t.y. 71,9 mln. eurų (4,8 proc.) daugiau nei per 2019 metus ir 51,9 mln. eurų (3,2 proc.) mažiau nei planuota.
Nors pirmuosius tris mėnesius akcizų pajamų planas buvo vykdomas, tačiau dėl COVID-19 viruso plitimo įvestas karantinas ir verslo apribojimai turėjo neigiamą poveikį balandžio–birželio mėn. pajamoms (gauta 61,8 mln. eurų, arba 16 proc. mažiau nei planuota). Tiesa, liepos–gruodžio mėn. akcizų pajamų gauta jau 6,7 mln. eurų (0,8 proc.) daugiau nei planuota.
Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos pajamų iš akcizų surinkimui – mažesnės nei buvo prognozuota variklių benzino, dyzelinių degalų, suskystinų automobilių dujų bei cigarečių pardavimų didmeninėje rinkoje apimtys.
Finansų ministerija pastebi, kad ypač ženklus neigiamas poveikis pardavimo apimtims buvo įvedus karantiną pavasarį: 2020 m. kovo–gegužės mėn., palyginti su 2019 m. kovo–gegužės mėn., benzino pardavimų apimtys susitraukė 19,6 proc., dyzelinių degalų – 10,9 proc., suskystintų dujų – 25,5 proc., cigarečių – 20,6 proc.
Pasibaigus karantinui, benzino ir dyzelinių degalų pardavimai ėmė augti, o cigarečių ir suskystintų dujų – krito nuosaikiau.
Tiesa, dėl lapkričio mėnesį įvesto karantino ženklesnių pokyčių nebuvo stebima: 2020 m. birželio–lapkričio mėn., palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, benzino pardavimai didėjo 5 proc., dyzelinių degalų – 3,8 proc.; cigarečių pardavimai mažėjo 0,1 proc., suskystintų dujų – 7,3 proc.
Bendram cigarečių pardavimų mažėjimui nagrinėjamu laikotarpiu reikšmingos įtakos taip pat turėjo ir pakaitumą turinčių alternatyvių kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimas: nagrinėjamu laikotarpiu jų pardavimai išaugo 1,5 karto, o perskaičiavus augimą vienetais, iš dalies kompensavo kritusią cigarečių pardavimų apimtį.
Prie mažesnių įplaukų iš akcizų prisidėjo ir atidėti mokesčiai. Mokesčių mokėtojų, kuriems buvo suteikta galimybė atidėti VMI administruojamų akcizų prievolių, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki gruodžio 31 d., mokėjimus be delspinigių ir neatliekant išieškojimo veiksmų, šio mokesčio atidėjimai 2021 m. sausio 1 d. sudarė 24,4 mln. eurų.
O pajamų iš akcizų surinkimui teigiamos įtakos turėjo padidinti akcizų tarifai benzinui, dyzeliniams degalams, žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui (nuo 2020 m. sausio 1 d.), tabako produktams ir etilo alkoholiui (nuo 2020 m. kovo 1 d.) bei 2019 m. gruodžio mėn.–2020 m. lapkričio mėn., palyginti su 2018 m. gruodžio mėn. –2019 m. lapkričio mėn., augę vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, etilo alkoholio, cigarų ir cigarilių, rūkomojo tabako ir kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių skysčio, dyzelino, žemės ūkyje naudojamo žymėto dyzelino pardavimai didmeninėje rinkoje.
GPM mažėjo dėl įtemptos situacijos darbo rinkoje
Pajamų iš Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) į valstybės ir savivaldybių biudžetus surinkta 3,5 mlrd. eurų, t.y. 70,6 mln. eurų (2,0 proc.) daugiau nei 2019 metais ir 197,1 mln. eurų (5,3 proc.) mažiau nei planuota.
Nors pirmųjų dviejų mėnesių GPM pajamų surinkimas buvo ypač geras, tačiau dėl COVID-19 viruso plitimo neigiamo poveikio ekonomikai ir verslui bei taikomų mokestinės pagalbos priemonių kovo-gruodžio mėn. pajamų gauta 226,2 mln. eurų arba 6,9 proc. mažiau nei planuota.
Pagal Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatas GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams sudaro 46,21 proc., t. y. palyginti su 2019 m., yra mažesnė 0,67 procentinio punkto, o šio mokesčio dalis, įskaitoma į valstybės biudžetą, tiek pat padidėjo ir sudaro 53,79 proc.
GPM surinkimui neigiamos įtakos turėjo tai, kad pandemija paveikė darbo rinkos rodiklius, turinčius įtakos GPM surinkimui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo operatyviais įdarbinimų ir atleidimų duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. šalyje buvo 1,22 mln. darbuotojo statusą turinčių asmenų, palyginti su 2020 m. sausio 1 d., darbuotojų skaičius sumažėjo 5,4 tūkst., arba 0,4 proc.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 277,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 126,7 tūkst. arba 84,2 proc. daugiau nei prieš metus, o registruotas nedarbas siekė 16,1 proc. ir buvo 7,4 proc. punktais didesnis nei 2020 m. sausio 1 d.
Kaip ir su kitais mokesčiais, mažiau GPM surinkta ir dėl mokesčių atidėjimų.
Mokesčių mokėtojų, kuriems buvo suteikta galimybė atidėti GPM mokėjimus, atidėjimai 2021 m. sausio 1 d. sudarė 134,7 mln. eurų.
Prisidėjo ir reikšmingai išaugę GPM grąžinimai gyventojams už 2019 metus. Iš viso per 2020 m. gyventojams grąžinta 181,7 mln. eurų GPM permokų, t.y. 58 mln. arba 46,9 proc. daugiau nei per 2019 m. Tam įtakos turėjo padidėjusi metų eigoje gyventojų pilnai neišnaudoto neapmokestinamojo pajamų dydžio apimtis, 2019 m. nuo 15 proc. iki 20 proc. padidintas GPM tarifas, lemiantis grąžinimų už patirtas išlaidas, kuriomis gyventojai gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas, dydį, bei praplėstas tokių lengvatinių išlaidų sąrašas.
Be to, nuo 2020 m. liepos 1 d. maksimalus taikytinas mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydis padidėjo nuo 350 eurų iki 400 eurų per mėnesį. Preliminariu vertinimu, dėl su NPD susijusių pokyčių per 2020 m. liepos-gruodžio mėn. negauta apie 42 mln. eurų.
Pelno mokesčio – daugiau nei pernai, bet mažiau nei planuota
Tuo tarpu pajamų iš pelno mokesčio surinkta 779,7 mln. eurų, t.y. 20,5 mln. eurų (2,7 proc.) daugiau nei per 2019 metus ir 81,6 mln. eurų (9,5 proc.) mažiau nei planuota.
Mažesnes nei planuota pajamas iš pelno mokesčio lėmė įmonių pasirinkimas keisti avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą, iš naujo įsivertinant būsimus 2020 metų pelningumus dėl COVID-19 sukelto poveikio, taip pat išaugusi pelno mokesčio nepriemoka dėl COVID-19 paveiktų įmonių sprendimų atidėti mokėjimus.
Kitų (nemokestinių) pajamų, išskyrus ES lėšas, į valstybės biudžetą gauta 641,7 mln. eurų, t.y., 3,6 proc. (24,1 mln. eurų) mažiau nei 2019 metais ir 9,9 proc. (70,4 mln. eurų) mažiau nei planuota.
