Kroatijos vyndarių svajonės apie ES rinką sudužo. Realybė niekais pavertė viltis, kai žemės ūkio ministerija paskelbė, kad tradicinis desertinis vynas, kurį kroatai vadina „Prošek“, negali toliau taip vadintis, nes panašiai – „Proseko“ – vadinasi vynas, kurį gamina kaimynai italai ir prekės vardą labai gina.
Pikčiausia, kad „Prošek“ ir itališkasis „Proseko“ labai skirtingi, tik pavadinimai panašūs. „Prošek“ gaminamas iš džiovintų vynuogių, o „Proseko“ labiau panašus į šampaną. Netgi įrodę skirtumus, kroatai nelabai tikisi, kad draudimai bus panaikinti. Bet į teismą kreipsis.
„Aš vis dar tikiuosi, kad „Prošekas“ liks „Prošeku“. Tai turi spręsti ne tik vyndariai, bet ir istorikai – iš kur kilęs toks pavadinimas, iš kur produktai. Teisininkai turi spręsti apie intelektinės nuosavybės teisę ir prekės pavadinimą. Tuomet bus įrodyta, kad „Prošek“ – nuo seno mūsų produktas“, – teigė vyndarys Andro Tomičius.
Kroatija 8 metus vedė derybas dėl narystės ES, baigė jas 2011 metais, bet bėda ta, kad nesistengė įregistruoti kuo daugiau savo produktų – tik 12, ir tik vieną iš jų rengiamasi įregistruoti visoje ES. Tai – drūta kiaulienos dešra su prieskoniais, vadinama „Kulen“, kuri džiovinama mažiausiai pusę metų.
„Ši dešra išsiskiria tuo, kad gaminama tik iš kiaulienos, kemšama į kiaulės apendiksą. Prieskoniai – raudonosios paprikos (saldžiosios ir aštriosios), česnakai ir druska. Receptas labai paprastas, bet dešra stora, todėl reikia mokėti ją subrandinti, tai trunka ilgai – 6 mėnesius“, – pasakojo maisto technologijų ekspertas Goranas Kusekas.
Dešra gaminama mažose fermų įmonėse, čia auginamos ir paprikos. Smulkieji verslininkai į ES rinką labai nesiveržia.
„Aš norėčiau, kad pas mane atvykstantys svečiai galėtų pajusti, koks yra sveikas – be nitratų, be chemikalų – maistas, kur jis išaugintas, kur pagamintas. Koks yra namuose pagamintos dešros aromatas“, – sakė ūkininkas Sanelis Rajkovičius.
S. Rajkovičius per metus pagamina apie tūkstantį dešrų „Kulen“, o kilogramą parduoda už 80 litų.
