Tinklus Rusnės žvejai šiemet sako pradėję mesti jau kovo pradžioje – maždaug savaite anksčiau nei įprastai. Pirmieji laimikiai, pasak žvejų, buvo itin menki, tačiau pastarosiomis dienomis stintų pradėjo daugėti.
„Dėkui Dievui, oras truputį sušilo – laimikį jau po truputėlį pradėjome pagauti. Penktadienio naktį pagavau 200 kg, o šeštadienio naktį – 250 kg“, – pasakoja žvejybos įmonės vadovas Arūnas Jermolajevas.
Žvejai tikisi, kad šiemet stintų laimikiai bus geresni nei pernai, kai visos pamaryje žvejojančios įmonės sugavo mažiau nei 70 t. Pasak žvejų, tai buvę prasčiausi metai per pastaruosius tris dešimtmečius. Auksiniais jie vadina 2012-uosius, kai į pamario žvejų tinklus papuolė net 420 t stintų.
Rusnės žvejai už 1 kg stintos prašo 1,5–2 eurų. Uostamiesčio turgavietėse už šias žuveles prašoma maždaug dukart daugiau
Žvejybos vietas Nemuno žemupio upėse žvejai turi išsipirkti aukcione. Kai kurios atsieina net iki 10 tūkst. litų (apie 2,9 tūkst. eurų). Įmonėms reikia mokėti ir algas darbuotojams, mokesčius valstybei, o stintų kaina šiemet, palyginus su pernai, nukrito visu euru už kilogramą.
„Rusija nebesuperka stintų – uždarė sienas. Todėl ir latviai, ir estai nebeatvažiuoja. Savo stintas bandome realizuoti Lietuvos rinkoje“, – aiškina žvejybos įmonės vadovas Giedrius Griciūnas.
A. Jermolajevas, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvos rinka nėra pakankamai didelė, kad galėtų išpirkti sugaunamą laimikį.
„Lietuva nėra tokia didelė. Žmonės neturi pinigų, kad pirktų brangią žuvį. Kadangi ši žuvis gaudoma tik 2–3 savaites, ji turi savo kainą. Žmonės negali sau leisti nusipirkti daugiau. Perką vieną kartą pavalgymui“, – tvirtina A. Jermolajevas.
Rusnės žvejai už 1 kg stintos prašo 1,5–2 eurų. Uostamiesčio turgavietėse už šias žuveles prašoma maždaug dukart daugiau.
