Bankrutavus „Snorui“ valstybinės įmonės prarado 180 mln. Lt. Rekordininkė tuo metu pasirodė esanti Ignalinos atominė elektrinė, netekusi 80 mln. Lt. Tačiau žlugus Ūkio bankui paaiškėjo, kad valstybinės įmonės vėl užlipo ant to paties grėblio – prarasta 80 mln. Lt. Tarp pirmaujančių vėl atsirado Ignalinos atominė elektrinė, šiame ne vienerius metus ne itin gerą reputaciją turėjusiame banke turėjusi 15 mln. Lt, skirtų jėgainės uždarymui, darbuotojų atlyginimams.
Tai išgirdęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius neslėpė pasipiktinimo: „Tai nepriimtina situacija, neprofesionalumo ir nekompetentingumo pavyzdys. Paprašiau dabartinio laikino elektrinės vadovo pateikti man pavardę to žmogaus, taip vadinamo finansininko, ar atsakingų žmonių pavardes investuoti į Ūkio banką turint skaudžią „Snoro“ patirtį.“
Buvęs Ignalinos atominei elektrinei vadovas Osvaldas Čiukšys TV3 „Savaitės komentarams“ sakė, kad milijonai prarasti vadovaujant ne jam, o jo įpėdiniui Žilvinui Jurkšui, kurį asmeniškai paskyrė tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ž.Jurkšas neseniai atleistas dėl prastų rezultatų.
Pasak O.Čiukšio, pinigai į Ūkio banką investuoti ne dėl nežinojimo, nes tai spręsdavo elektrinės vadovas, finansininkas ir buhalteris. Jis pabrėžė pažinojęs tuos žmones, visi jie kvalifikuoti, todėl neinvestuotų į rizikingus subjektus.
Tarp praradusiųjų pinigus Ūkio banke taip pat yra valstybės įmonė „Oro navigacija“, Lietuvos energetikos institutas, kelios savivaldybės – Pagėgių savivaldybė laikė apie 7 mln.Lt, apie 4 mln.Lt turėjo Kauno rajono ir Ukmergės savivaldybės. Šių savivaldybių vadovai sako prašysiantys valstybės kompensuoti prarastus pinigus, esą juos pervedė socialinėms išmokoms.
Tačiau kaltininkų, kodėl prarasta tiek milijonų banke, kuris jau senokai kėlė abejonių, atrodo, nebus rasta. Nors privačiame versle už tokius veiksmus šie asmenys seniai būtų atleisti iš pareigų.
„Jeigu nepažeista formali taisyklė, vadovas nėra už nieką atsakingas“, – kalbėjo Seimo narys Kęstutis Masiulis.
Anot Seimo narių, valstybinių įmonių vadovai turėtų domėtis finansų rinkomis, nes pranešimų apie Ūkio banko reputaciją buvo nuolat. Esą bent jau reikėjo indėlis drausti.
Tačiau buvę ir esami ministrai tvirtina, kad jie visų įmonių sukontroliuoti negali. „Ministras išprotėtų, jeigu reikėtų vienu metu prižiūrėti 37 įmonių, tiek yra Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių, finansus ir t.t.“, – kalbėjo buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Tad neaišku, kas turi kontroliuoti valstybinių įmonių vadovus, kurie disponuoja dešimtimis milijonų litų. Seimo nariai sako pasinaudoti kitų šalių patirtimi – tarkim, skandinavai su didelių įmonių vadovais sudarinėja sutartis ir jomis įpareigoja įmonę dirbti pelningai, o vadovai asmeniškai atsako už rezultatus.
