Trišalėje taryboje trečiadienį buvo diskutuojama dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo perspektyvų – vyriausybė pateikė siūlymą MMA didinti iki 400 eurų. Tačiau nuspręsta susirinkti daugiau informacijos ir prie klausimo sugrįžti po kelių savaičių.
Vyriausybė siūlo 400 eurų
„Kertiniai principai, į kuriuos reikėtų žiūrėti, tai visų pirma, kad MMA, mūsų manymu, neturėtų viršyti atlyginimų augimo tendencijų. Jei žiūrėtume prognozes, kitų metų pradžioje matome apie 6 procentus. Šiandienis didesnis augimas nėra tvarus ir ganėtinai atitrūkęs nuo kitų produktyvumo tendencijų“, – sako premjero premjero patarėjas ekonomikai Lukas Savickas.
Anot jo, jei MMA būtų didinamas iki 400 eurų, jo prieaugis siektų 5,3 proc. ir būtų arti 6 proc. Jis primena, kad vyriausybė suplanavusi kitas priemones padidinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas: tai neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas ir kitos mokestinės pertvarkos.
„Siūlymai virš 6 proc. mūsų manymų jau būtų rizikingi. Tikrai MMA neturėtų per daug apkrauti ir pačios valstybės biudžeto, tai susiję ir su baziniais dydžiais, kenktų ir silpnesnių įmonių stabilumui“, – aiškino Trišalei tarybai L.Savickas.
Anot jo, MMA neturėtų viršyti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jis atkreipė dėmesį, kad reikšmingai kelti MMA neleidžia neaugantis produktyvumas.
„Todėl mūsų pasiūlymas šiandien – orientuotis kitų metų sausio 1 d. į 400 eurų“, – sako L.Savickas.
„Kas man nepatinka, kad mes svarstydami tikrai tokį svarbų klausimą neturime jokių pagrįstų skaičių. Vyriausybė kalba apie 400 eurų – kodėl? Nors keletą argumentų – turėtų būti aiškiai paskaičiuota, kokią tai įtaką turės valstybės biudžetui. Nerimtai atrodo“, – piktinosi „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė.
Ji prašė pateikti argumentaciją ir pagrindimą, kodėl būtent tiek MMA reikėtų didinti. Mat dabar negalima priimti jokio sprendimo.
„Net nemačiau jokio Vyriausybės teikto pasiūlymo, kuriam galėčiau pasakyti pritariu, ar nepritariu“, – sakė R.Skyrienė.
Jai pritarė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas – anot jo, klausimas neparuoštas, verslo atstovai jo nėra aptarę.
„Per dvi savaites nieko neatsitiks, galime kreiptis į smulkaus ir vidutinio verslo atstovus, Lietuvos banką ir pateikti apibendrinimus“, – sakė D.Arlauskas.
Prašė Lietuvos banko indėlio
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo narys Andrius Romanovskis piktinosi, kad MMA yra politinis klausimas, kai dėl jo didinimo turėtų spręsti ekonomistai.
„Apskritai MMA klausimas iki šiol yra politinis, nors jis neturėtų toks būti. Tai turėtų būti aiškus ekonominis klausimas, kuris labai aiškiai pagrįstas, turėtų būti tam tikros objektyvios sąlygos. Galėtų tą daryti nepriklausomai, pavyzdžiui Lietuvos bankas, kuris vertina tuos dalykus, nesusijęs su jokiomis institucijomis ar partijomis. Noriu pateikti siūlymą – pirmiausia depolitizuoti šito dydžio nustatymą“, – sakė A.Romanovskis.
Smulkaus verslo atstovai: mus smaugia
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė buvo įtūžusi dėl profsąjungų siūlymų MMA didinti iki 500 eurų. Pasak jos, MMA jau dabar smaugia verslą regionuose.
„Šitas mąstymas apie MMA didinimą iš tikrųjų kelia ypač didelį susirūpinimą. Visų pirma, kad nėra tvarumo ir stabilumo. Nuolatinis kėlimas ir gąsdinimas, kad bus vienaip ar kitaip, verčia verslą jaustis nestabiliai. Mūsų pasiūlymas yra susieti MMA vieną kartą ir visiems laikams su VDU. Galima pasirinkti vidurkį tarp visų ES valstybių ir dėl jo apsispręsti Trišalėje taryboje“, – teigė D.Matukienė.
Ji vertino, kad MMA galėtų sudaryti apie 46 proc. VDU, o ne „65 proc., kaip yra dabar“.
„Šitas dalykas smaugia mūsų regionines įmones. O jei mes susiesim ir žinosim, kad jei didėja 6 proc. – tada viskas, nėra jokių kalbų ir ginčų. Bet kalbėti apie 500 eurų regionuose – tai tada mes palikim tris miestus Lietuvoje ir pasakykime regionams, kad jūs esate nebereikalingi. Nes tikrai atsiras labai daug socialiai remtinų žmonių“, – sako D.Matukienė.
Jurbarko verslininkų organizacijos atstovė Zita Sorokienė tikino, kad sprendimas parengtas skubotai ir priimamas dėl vienos profesinės sąjungos iniciatyvos.
„Kai buvo padidintas MMA pernai liepos mėnesį, Jurbarke užsidarė didžiulė duonos įmonė, 18 parduotuvių, daug kitų įmonių. Užsidarė ne dešimtimis įmonių, bet ir šimtais. Ekonominė situacija yra labai prasta ir jei mes padidinsime MMA dar šiek tiek, nediferencijuodami pagal regionus, toliau išvažinės žmonės iš Jurbarko, situacija prastės. Nei valstybei bus gerai, nei verslui“, – sakė Z.Sorokienė.
Ji prašė atsižvelgti į regionus ir taikyti diferencijuotą MMA.
„Aš jus labai gerai suprantu, bet kai apsilankome įmonėje, kur siuvėjos dirba po 12 valandų, siuva paltus po 700 eurų ir neuždirba nė MMA, tai siūlau tokį fabriką uždaryti“, – replikavo Trišalės tarybos pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Premjeras Saulius Skvernelis jau yra teigęs, kad MMA nuo 2018 metų bus didinama daugiau negu 10 eurų. MMA didinimui, „Valstiečių“ frakcijos vadovo Ramūno Karbauskio tvirtinimu, pritaria ir parlamentarai.
Pozicijas dėl MMA didinimo iki šiol išsakė ir daugiau organizacijų bei ekonomistų: Lietuvos laisvosios rinkos institutas vertina, kad MMA ir taip didelė, todėl jos auginti nereikia. SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškino, kad MMA gali būti didinamas bent iki 430 Eur, kiek ji sieks Latvijoje.
Siūlymas didinti iki 500 eurų liko neišgirstas
Anksčiau savo siūlymą didinti minimalų mėnesinį atlyginimą iki 500 eurų yra išsakiusi profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Irena Miškinienė.
Ji aiškino, kad Lietuvoje darbo našumas yra toks pats kaip Estijoje, o kainos po euro įvedimo jau beveik tokios pačios kaip Estijoje, BVP dalis vienam gyventojui esą yra netgi didesnė negu Estijoje, tačiau vidutinis atlyginimas Estijoje šiuo metu yra trečdaliu didesnis ir sudaro beveik 1200 eurų per mėnesį, o minimalus atlyginimas yra 470 eurų.
„Pagal esamus rodiklius vidutinė alga Lietuvoje turėtų būti bent 1200 eurų, o minimalus atlyginimas sudaryti bent pusę šios sumos – 600 eurų. Profesinės sąjungos suprasdamos, kad šis MMA kėlimas gali būti kai kurioms įmonėms per staigus, sutinka kad MMA būtų dabar didinamas tik iki 500 eurų“, – anksčiau teigė I.Miškinienė.
Ji tikisi, kad didesnis MMA padidintų mokesčių surinkimą ir paskatintų vartojimą, kuris savo ruožtu dar padidintų mokesčių surinkimą iš PVM ir akcizų mokesčių bei paskatintų investicijas, verslo augimą ir darbo vietų kūrimą.
„Seniai pastebėta, kad padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą po mėnesio išauga įplaukos į biudžetą ir sumažėja „Sodros“ deficitas, nes darbuotojai, gaunantys MMA, jį visą ir išleidžia, kadangi taupyti gaunant MMA ir augant kainoms beveik neįmanoma“, – teigiama profesinės sąjungos rašte.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė yra kategoriškai prieš MMA diferencijavimą pagal regionus.
Anot jos, MMA turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kuris visur yra apmokamas vienodai. Jei MMA būtų skirtingas regionuose, tai tik dar padidintų socialinę atskirtį ir migraciją iš skurdesnių regionų.
