Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, iki 2009 m. užėmusi už finansinį programavimą ir biudžetą atsakingos eurokomisarės poziciją, savo pasipiktinimo graikais neslepia. Neseniai, kuomet A.Cipras su nugalėtojo šypsena Briuselyje praėjo pro D.Grybauskaitę, ji nesusilaikė ir trumpai pažėrė kritiką Graikijai.
„Šiandien mums vėl pažadėjo pasiūlyti naujų reformų pasiūlymų. Tačiau Graikijai „šiandien“ iš tiesų reiškia „rytoj“. Vis dėlto Europoje daugiau negali būti jokių „rytoj“, – pareiškė D.Grybauskaitė, pavartodama ispanišką žodį „mañana“, reiškiantį rytojų.
Tokią kompromisų nepripažįstančią kritiką galima suprasti. Per pastaruosius 25 metus visos Rytų Europos šalys du kartus privalėjo vykdyti skausmingas reformas, nusikračiusios pusę šimto metų trukusį Sovietų Sąjungos jungą.
Tačiau ekonominės reformos čia pasiteisino, nors šimtams tūkstančių gyventojų ir kainavo darbo vietas.
Jau XXI a. pradžioje šios šalys raškė savo pastangų vaisius. Estija tapo IT citadele, Latvija ir Lietuva – tarpine prekybos tarp Rusijos ir Skandinavijos šalių grandimi, o Slovakijos augimas buvo paremtas užsienio investicijomis į automobilių pramonę.
Šiandien Baltijos šalių biudžetai yra vieni iš sveikiausių visoje ES. Pavyzdžiui, Estijos užsienio skola sudaro tik 10 proc. BVP.
Šiandien Baltijos šalių biudžetai yra vieni iš sveikiausių visoje ES.
Visos euro zonai priklausančios Rytų Europos šalys moka savo dalį į Europos stabilizavimo mechanizmą, iš kurio yra skiriamos lėšos Graikijos gelbėjimui, nors šioje šalyje vidutinis darbo užmokestis du kartus didesnis negu Latvijoje.
Visa tai erzina tiek šių šalių politikus, tiek gyventojus.
„Mes keturis mėnesius bandėme išspręsti problemą. Tačiau jeigu kas nors žada rojų žemėje ir negali išpildyti savo pažadų, tai jis neturi dėl to kaltinti kitų“, – kalbėdamas apie Graikijos skolų krizę piktinosi Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras.
