Kaip iš paveikslėlio. Arba – kaip iš prabangiausios kavinukės Paryžiaus ar Londono centre. Tokios mintys apninka, kai po išties skanių pietų Edvardas atneša desertą. Gabalėlis torto, o šalia braškės ir našlaičių žiedai. „Čia viskas valgoma“, – plačiai šypsodamasis užtikrina jaunasis konditeris.
Nuo mokyklos Kaziuko mugių
Edvardui vos 23-eji. Bet gaminti desertus, kepti tortus buvo jo sena svajonė, dar mokykloje, septintoje–aštuntoje klasėje, pradėjo tai daryti, kaip pats sako, dalyvaudamas Baisogalos gimnazijos Kaziuko mugėje. Dalyvavo vieną kartą, pakvietė ir po metų, paskui vėl, ir vėl.
Baigęs mokyklą jis dėl būsimosios specialybės galvos nesuko, žinojo, kad rinksis konditerio profesiją. Tai tam tikra prasme yra jo genuose. Kaip pats sako, „probabė buvo virėja, baba virėja, mama virėja, tai ir aš ten pat“. Vaikinas šiemet du mėnesius buvo stažuotėje Vengrijoje, kur vyko pasitobulinti. Dabar tortais lepina tėvų kavinės „Pas Zitą“, gyvuojančios Baisogaloje nuo 2005 m., svečius.
Po gimnazijos jo kelias pasuko į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrą, buvo išvykęs į Daniją atlikti penkių savaičių praktiką, kur pagrindinį dėmesį irgi skyrė konditerijos paslaptims. Tai buvo maždaug prieš ketverius metus.
„Ten darbo dienomis viską gamindavome, keliaudavome, savaitgaliais patys sau maistą ruošdavome – aš ir dar keli padėdavo. Mūsų buvo apie 20 žmonių – 10 konditerių ir 10 mėsininkų. Tai tiek kugelį kepėm, tiek kitus lietuviškus tradicinius patiekalus, šašlykus kepėm. Grįžęs iš Danijos antrą dieną išgirdau, kad ieškomas žmogus dirbti „Harmony Park“, nieko apie tą vietą nežinojau tuo metu, nuėjau į pokalbį. Pasikalbėjome apie viską su šefu Rolandu Čižiku, o po aptarimo, nes ieškojo dviejų virėjų ir vieno konditerio, o žmonių buvo daug, pasirinko tik mane“, – karjeros pradžią prisiminė Edvardas.
Grįžo prieš 2 metus
„Harmony Park“ vaikinas dirbo dvejus metus, tada nusprendė grįžti į Baisogalą, į tėvų verslą. Be to, nusprendė ir dar pasimokyti tame pačiame Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre virėjo specialybės. Po šių mokslų jis ir susirado projektą, pagal kurį išvyko į Vengriją.
„Labai patiko ir Vengrijos gamta, keliavome po kalnus, kitur. Vengrijoje labai populiarios visokios mugės, labai įdomu buvo pamatyti, kaip jos ten vyksta, kaip prekiaujama maistu. Mes irgi dalyvaujame mugėse, šventėse, tai gerai buvo idėjų pasisemti“, – pasakojo E.Šimkevičius.
Iš Vengrijos vaikinas parsivežė ir kulinarinių idėjų, tiek šaltų, tiek karštų patiekalų. „Kai pradėjau dirbti su tėvais, pernai apie Velykas, pradėjome gaminti tortus, desertus. Turime dabar 8 tortus, bet jau greitai keisime asortimentą. Aš tortus kepu čia. Tuoj vieno paragausite ir jūs“, – šypsojosi Edvardas.
Kai pradėjau dirbti su tėvais, pernai apie Velykas, pradėjome gaminti tortus, desertus. Turime dabar 8 tortus, – sakė Edvardas.
Vestuvinius tortus Edvardas dar privengia gaminti, sako, kad kol kas labiau domisi desertais. Bet prašymų iškepti vestuvinį tortą daugėja, todėl, kaip pats sako, „teks su vestuviniais, užsakomaisiais tortais labiau dirbti“.
Šeimoje – dar du broliai, tačiau vyresnysis pasirinko programavimą, o jaunėlis, kaip juokiasi Edvardas, kol kas džiaugiasi lepūno vaidmeniu.
Tortas su aukso dulkėmis
Baisogaloje esančioje kavinėje ketvirtadieniais dar vyksta protmūšiai, pernai komandų buvo net 32. Ir visi dalyviai iš jų miestelio, aplinkinių miestelių ir kaimų, tik viena komanda atvažiuoja iš Radviliškio.
„Tokia pramoga, nes Baisogaloje tokių pramogų nėra daug. Turime aktyvius organizatorius, kartu planuojame“, – pasakojo jaunasis konditeris.
Kasdien čia galima užsukti dienos pietų, atskiroje salėje rengiami uždari vakarai, pietūs.
Kai ant stalo atkeliauja Edvardo žadėtasis desertas, kyla mintis, kad tokio valgyti negalima – reikia grožėtis.
„Čia viskas valgoma, – nusijuokia Edvardas, kai kažkas abejodamas pirštu parodo į našlaites lėkštėje. – Tarp dviejų biskvitų yra šokolado ir karamelės įdaras su sausainių rutuliukais, jausite tokį traškumą, kelių rūšių kremas. Tortas papuoštas auksiniu spragsinčiu cukrumi, kai valgysite – paimkite kelis, suvilgykite liežuviu ir turėtumėte jausti spragsėjimą. Tada eina mėtos, šviežios braškės. Šonuose – grietinėlės vanilinis kremas, braškės, apelsinų sukatai, našlaitės, tartaletė, kurios apačioje likeryje brandinta vyšnia, užlieta iki pusės šokoladu, angliški dribsniai ir šokolado sfera. Tortas apipurkštas aukso dulkėmis.“
