Kreditavimo santykių tyrimų institutas pristato dešimt svarbiausių pasiūlytų naujovių, kurios turėtų pakeisti „greituosius“ kreditus:
Mažesnės palūkanos
Iki 75 proc. apribota metinių palūkanų riba paskatins daugiau vartotojų kreiptis kredito dėl palankesnių sąlygų. Šiuo metu už tokias palūkanas teikiami didesni kreditai. Įmonės dėl sumažėjusios grąžos vis daugiau teiks stambesnius kreditus, kurių išdavimo kaštai santykinai mažesni. Siekiant atitikti Lietuvos banko mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus kreditų terminai ilgės.
Kredito kaina
Kredito kaina negalės viršyti paskolintos sumos. Ši nuostata iš dalies prieštarauja įstatymo straipsniui apribojančiam kredito palūkanas iki 75 proc., nes kredito dvejiems metams vidutinės metinės palūkanos iš tikrųjų negalės viršyti 50 proc.
2 parų „nusiraminimo“ laikotarpis
Daugiau vartotojų kreipsis kredito turėdami galimybę jį grąžinti nemokėdami jokių mokesčių ir palūkanų. Kai kurie klientai sąmoningai lėšomis pasinaudos dvi dienas ir jas iš karto atiduos.
Netęsybos
Riboto dydžio netesybos negalės būti skaičiuojamos ilgiau nei pusę metų. Paaiškėjus, kad kredito davėjas netinkamai įvertino kreditingumą ir dėl to asmuo negali grąžinti kredito, įmonė negaus ir palūkanų. Tai paskatins įmones griežčiau vertinti kreditingumą ir atmesti daugiau kreditų prašytojų prašymų. Kreditą grąžinti vėluojančius klientus įmonės už skolas iš karto duos į teismą.
Draudimas skolinti naktį
Kreditai nebus teikiami nuo 22 iki 7 val. Taip tikimasi sumažinti neatsakingą skolinimąsi, kai pinigai išleidžiami pramogoms, alkoholiui, lošimams, nes naktį žmonėms tikrai nėra skubos apsipirkti, suremontuoti automobilį ar įsigyti vaistų. Dalis gyventojų, dirbančių pamaininį darbą, neteks jiems šiuo metu prieinamos paslaugos.
Sugriežtintas kreditingumo vertinimas
Mažiau vartotojų gaus kreditus. Ypač bus suvaržytos galimybės gauti kreditą asmenims, kurių pajamos nereguliarios – sezoninių darbininkų, užsiimančių individualia veikla ar pan. Kredito bendrovėms klientai privalės pateikti banko išrašus, pažymas ir dokumentus, įrodančius asmens pajamas net tada, kai kreditas tebus 100 eurų. Dėl to tokių kreditų liks mažiau.
Draudimas rodyti reklamą nepilnamečiams
Reklamos nebus paaugliams skirtuose renginiuose, TV laidose ir pan. Vaikus ir paauglius pasieks mažiau informacijos apie galimybes pasiskolinti, sumažės rizika suteikti kreditą nepilnamečiams, tikimasi, kad sumažės kreditus imančių jaunų iki 25 metų jaunuolių. Visose reklamose bus aiškiai nurodoma informacija apie reklamuojamo kredito kainą, trukmę ir kitas sąlygas.
Draudimas skolinti grynaisiais pinigais ne prekybos vietose
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija ir ją vienijantys nariai šiam pasiūlymui nepritarė.
„Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija nepritaria pasiūlymui riboti paskolos išdavimą grynaisiais ne prekybai skirtose vietose. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pasiūlymas jau ne kartą buvo išdiskutuotas ir atmestas tiek specialiai Seimo sudarytoje darbo grupėje, tiek Biudžeto ir finansų komitete", – tikino asociacijos vadovas Viktoras Milkevičius.
Tarpusavio skolinimo platformos
Galios tos pačios atsakingojo skolinimo taisyklės bei apribojimai, kaip ir „greitiesiems“ kreditams. Siekiant apsaugoti ne tik besiskolinančiųjų, bet ir skolintojų interesus, apribotos sumos. Privatus investuotojas galės paskolinti tik ribotą sumą pinigų – ne daugiau kaip 500 eurų vienam asmeniui ir ne daugiau nei 5000 eurų iš viso per metus.
Baudos
Siūloma padidinti baudas už pažeidimus tiek, kad jas gavusios vartojimo kreditų įmonės nebegalėtų tęsti veiklos. Tai privers verslą itin konservatyviai laikytis įstatymo raidės.
Jeigu Vartojimo kredito įstatymo pataisos bus priimtos, jos turėtų įsigalioti nuo kitų metų vasario 1 d.
