„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 07 21 /15:36

Dešimtmečio įvykis: ECB pakėlė palūkanų normas

Didžiausias galvosūkis, kurį dar ketvirtadienį sprendė rinkos – ar Europos centrinis bankas (ECB), nusprendęs užbaigti pigių pinigų erą, bazines palūkanų normas kels 25 baziniais punktais ar 50 bazinių punktų. Po ECB posėdžio paaiškėjo, kad pasirinktas drąsesnis sprendimas – valdančioji taryba nusprendė palūkanų normą pakelti 50 bazinių punktų, tokiu būdu pirmą kartą per 11 metų pakeldama palūkanas ir po aštuonerių metų pertraukos palikdama neigiamų palūkanų zoną.
Europos centrinis bankas
Europos centrinis bankas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Ketvirtadienį ECB nutarė pasekti JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados ir kitų didžiųjų šalių pavyzdžiu bei po 11 metų pertraukos pakelti bazines palūkanų normas.

Nors ECB atidėliojo šį sprendimą ir dar metų pradžioje teigė, kad palūkanų nekels, apsigalvoti privertė sparčiai auganti infliacija. ECB nusprendė bazines palūkanų normas pakelti daugiau nei tikėtasi – 50 bazinių punktų, kitaip tariant 0,5 procentinių punktų - iki 0,0 proc., nors dar birželį kalbėta apie kėlimą 25 baziniais punktais (0,25 procentiniais punktais).

Keliant bazines palūkanų normas tikimasi suvaldyti rekordinį kainų augimą, kuris euro zonoje pasiekė 8,6 proc.

„Infliacija toliau išlieka nepageidaujamai aukšta ir išliks didesnė nei mūsų tikslas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ECB pirmininkė Christine Lagarde. Ji pridūrė, kad Rusijos karo Ukrainoje pasekmės, sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, didelė infliacija aptemdė euro zonos ekonomikos plėtros perspektyvas 2022-ųjų metų antrajam pusmečiui.

Kaip rašoma ECB pranešime spaudai, nuspręsta palūkanas pakelti daugiau nei signalizuota birželį dėl atnaujinto infliacijos rizikos vertinimo. Tikimasi, kad šis žingsnis padės sugrąžinti infliaciją prie vidutinio laikotarpio tikslo – 2 proc.

ECB savo pranešime nurodė, kad naujosios normos bus taikomos nuo šių metų liepos 27 dienos. 50 bazinių punktų valdančioji taryba nusprendė padidinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos iki 0,50 proc., 0,75 proc. ir 0,00 proc.

Ar kels ir toliau?

Ar kituose ECB valdančiosios tarybos posėdžiuose palūkanų normos gali būti keliamos dar kartą, priklausys nuo infliacijos rodiklių, bet tokia galimybė – tikėtina.

Kaip rašoma pranešime, kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą.

Sulaukusi ne vieno klausimo, kiek palūkanų norma gali kilti rugsėjį, C.Lagarde jokių skaičių neįvardino – ECB vadovė kartojo, kad nuo šiol sprendimai bus priimami per posėdžius, remiantis tuo metu esančiais duomenimis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christine Lagarde
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Christine Lagarde

„Nuo šiol sprendimus priimsime remdamiesi tuo metu esančiais duomenimis, mėnesis po mėnesio ir žingsnis po žingsnio. Kas nutiks rugsėjį, priklausys nuo to, kokie duomenys bus rugsėjį“, – pabrėžė C.Lagarde.

Nauja priemonė prasiskolinusioms šalims

Didesnis nei tikėtasi palūkanų normų kilimas iškėlė klausimą, kas laukia dideles skolas turinčių šalių - tokių, kaip Italija. Tokioms šalims apsaugoti ECB patvirtino naują politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę (angl. Transmission Protection Instrument, TPI) – tikslinę obligacijų pirkimo programą, kuria bus siekiama padėti kontroliuoti skolinimosi kainą.

„Naujoji priemonė papildys Valdančiosios tarybos priemonių rinkinį ir gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje. Pirkimų pagal politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonę apimtys priklauso nuo politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo“, – rašoma pranešime.

Per spaudos konferenciją pabrėžta, kad prireikus šia priemone galės pasinaudoti visos šalys.

Visgi, pagal ECB, šiuo metu pirmoji gynybos linija apsisaugant nuo su pandemija susijusios rizikos pinigų politikos perdavimo mechanizmui, vis dar yra sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumas.

Pajus gyventojai, turintys paskolas

Labiausiai šį ECB sprendimą pajus gyventojai, turintys paskolas – jiems kas mėnesį teks mokėti daugiau.

ECB sprendimas turi įtakos tarpbankinių palūkanų EURIBOR dydžiui, nuo kurio ir priklauso paskolos įmoka bankui. 15min jau rašė, kiek išaugs paskolos įmoka bankui EURIBOR augant nuo nulio iki 2,5 proc.

Plačiau skaitykite: Europos centrinis bankas ketvirtadienį kels palūkanų normas: kiek jos augs ir kaip brangs mūsų paskolos?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs