Investuotojus anksčiau šį mėnesį išgąsdino žinia, kad JAV reguliavimo institucijos iš „Deutsche Bank“ dėl jo veiksmų, kurie prisidėjo prie 2008 metų krizės antrinių būsto paskolų hipotekos rinkoje, reikalauja 14 mlrd. JAV dolerių baudos.
„Deutsche Bank“ yra toks didelis, kad jo finansinė būklė yra svarbi visoms pasaulio rinkoms ir ekonomikoms, mat daug fondų ir bankų turi vienokių ar kitokių sąsajų su „Deutsche Bank“. Taigi banko problemos gali neaplenkti ir Lietuvos.
Lietuviai jau išlošė
Krentant banko akcijų kainai, kai kurie fondai, tarkime, „Lewben Investment Management“ valdomas „Craftstone Capital Appreciation Fund“ uždirba iš „Deutsche Bank“ akcijų pigimo (ang. short sell).
Tiesa, „Lewben Investment Management“ direktoriaus Ruslano Andrejevo tai pernelyg nedžiugina, nes „Deutsche Bank“ problemos nėra lokalios – bankas yra didelis, su juo bendradarbiauja arba kitaip yra susiję daug pasaulio bankų ir fondų, todėl, esant tokiam rinkų spaudimui, įtaką turėtų pajusti ir kiti finansų rinkų dalyviai, 15min aiškino investicijų valdymo įmonės direktorius.
Pasak jo, situacija gali būti lyginama su 2008 metais Jungtinėse Valstijose susiklosčiusia situacija, kai iš bankų milžinų buvo patraukta nemažai finansinio turto ir jie susidūrė su likvidumo problemomis.
„Šie „Deutsche Bank“ sunkumai didina įtampą kapitalo rinkose, ir šiai krizei toliau gilėjant, tai gali atsiliepti ir Lietuvos ekonomikai, ypatingai, jei kapitalo rinkų krizė persikeltų į realią pasaulio ekonomiką“, – 15min sakė analitikas.
Tokia tikimybė, tiesa, nėra didelė. R.Andrejevo manymu, gali būti, kad „Deutsche Bank“ reikės mokėti ne visą, o tarkime, tik pusę baudos. Be to, greičiausiai bus priimami sprendimai dėl papildomo kapitalo įliejimo. R.Andrejevo teigimu, bankas yra naudojamas kaip korespondencinis bankas, todėl, jam neveikiant, sustotų daug bankinių operacijų. Todėl tam tikri sprendimai turės būti priimami.
DNB ekonomistė Jekaterina Rojaka taip pat mato nemažai nerimą keliančių ženklų, tačiau net ir paties blogiausio scenarijaus atveju tokio domino efekto, koks kilo 2008 metais JAV bankrutavus „Lehman Brothers“, neturėtų kilti.
Masinės isterijos dar nėra
Ekonomistės teigimu, nei Jungtinės Karalystės finansinio sektoriaus problemos, nei „Deutsche Bank“ problemos tiesiogiai su Lietuva nėra susijusios, tačiau „Deutsche Bank“ yra papildomo nerimo faktorius – jeigu atsiranda nerimas, poreikis papildomiems finansams, tai reiškia, kad euro zonos augimas gali sulėtėti, sumažėti investicijos, o tai jau galėtų paveikti ir Lietuvą.
„Nėra masinės isterijos. Kita vertus, matome, kad tai turi tam tikrą efektą ir visam bankiniam sektoriui. Jeigu atsiranda problemos, kurios yra ganėtinai sukoncentruotos, tarkime, Italijos bankuose, tą jaučia bankininkystės sektorius. „Deutsche Bank“ yra dar vienas didesnis impulsas pokyčiams“, – sakė ekonomistė.
J.Rojakos teigimu, krizės ženklų esama. Žema palūkanų norma, dėl ko sumažėjo bankų pelningumas, taip pat įpučia „pernelyg didelio optimizmo į atskiras turto klases.“
„Tai yra nekilnojamasis turtas ir akcijų rinka, ji auga ir svyruoja šalia rekordinių viršūnių, ypač JAV, bet taip pat ir Europoje. Toks didelis rinkos išbalansavimas verčia susimąstyti: atskirų turto klasių pūtimasis gali tęstis kažkiek laiko, bet po to bus nusileidimas. Ir klausimas, ar tas nusileidimas bus akimirksniu, kas jau būtų panašų į krizę“, – ekonomistė pabrėžė, kad pasaulis išgyvena įtemptą laikotarpį ir daug kas priklauso nuo rinkimų rezultatų JAV ir atskirose euro zonos valstybėse.
Tiesa, 2008 metų scenarijus yra vargiai tikėtinas, nes po recesijos buvo įdiegta daug papildomų saugiklių panašioms krizėms išvengti. Tą patį kartoja ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Apie bankrotą negali būti nė kalbos
S.Kropas ramina, kad „Deutsche Bank“ slegiančios bėdos yra nemalonios, tačiau kalbos apie pasikartojančius 2008 m., kuomet žlugo JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, perdėtos.
„Konkretaus banko situaciją sunku spręsti vien tik iš gandų. Lyginti 2008 m. ir dabartinę situaciją tikrai neišeina. Tuomet buvo visai kitokia aplinka, nebuvo nei ES, nei šalių lygmeniu teisinių ir paramos sprendimo būdų“, – aiškino S.Kropas, pažymėjęs, jog prasidėjus 2008 m. krizei didžiausią naštą pajutęs viešasis sektorius.
Dabar bankų problemų sprendimo, paramos mechanizmai sutvarkyti. Taigi, net jeigu ir būtų sudėtingesnė situacija su banku, tai neturės tokio reikšmingo poveikio visai bankinei sistemai. Blogiausiu atveju jis bus reorganizuotas, – aiškino S.Kropas.
Be to, anot Lietuvos bankų asociacijos vadovo, tuomet „Lehman Brothers“ bankrotas sukėlė didžiulį šoką visame pasaulyje, nes niekas tiksliai negalėjo pasakyti, ko tikėtis toliau.
„Dabar mechanizmai bankų problemų sprendimo, paramos mechanizmai sutvarkyti. Taigi, net jeigu ir būtų sudėtingesnė situacija su („Deutsche Bank“) banku, tai neturės tokio reikšmingo poveikio visai bankinei sistemai. Blogiausiu atveju („Deutsche Bank“) bus reorganizuotas, – galimą scenarijų piešė S.Kropas. – Jam nebus leidžiama užsidaryti, bankrutuoti, bus naudojama vienokia ar kitokia procedūra“.
Anot S.Kropo, Lietuvai „Deutsche Bank“ yra svarbus tuo, kad jis yra vadinamasis bankas korespondentas operacijoms JAV doleriais atlikti. Kitaip tariant, Vokietijos bankininkystės milžinas daugeliui mūsų šalies bankų padeda atlikti šias operacijas tarptautinėse rinkose.