Pagrindinė išvada aiški iš studijos pavadinimo: „Pagrindinės Vakarų ekonomikos be didelių pasekmių galėtų atlaikyti tiek savo taikomas sankcijas Rusijai, tiek Maskvos atsakomuosius veiksmus.“
Realią grėsmę Rusijai keltų tik visiškas energetikos išteklių iš Rusijos į Europos Sąjungą eksporto sustabdymas. Tačiau visiškas importo iš Rusijos uždraudimas, vokiečių ekspertų manymu, yra mažai tikėtinas. Taip pat jie kalba apie problemas, su kuriomis dėl sankcijų susidurtų kai kurios Europos Sąjungos šalys ar ekonomikos sektoriai.
Studijoje ekspertai aprašo ir dabartinę Rusijos ekonomikos būklę. Jie pabrėžia kapitalo iš Rusijos pasitraukimą, kuris šiemet žymiai paspartėjo ir pakenkė ir taip susilpnėjusiai Rusijos ekonomikai.
Studijos autoriai pabrėžia, kad dėl smunkančio rublio kurso auga infliacija. Iš kitos pusės, dėl to papilnėjo Rusijos biudžetas ir dėl to Rusija gali didinti viešojo sektoriaus išlaidas.
Tikėtina recesija Rusijoje paveiks eksportuotojus, tiesa, skirtingai. Didžiausią eksporto kritimą pajus kai kurios nedidelės Europos valstybės, pavyzdžiui, Estija arba Suomija, kurios į Rusiją eksportuoja daugiau nei 10 proc. visų eksportuojamų prekių.
Tikėtina recesija Rusijoje paveiks eksportuotojus, tiesa, skirtingai. Didžiausią eksporto kritimą pajus kai kurios nedidelės Europos valstybės, pavyzdžiui, Estija arba Suomija, kurios į Rusiją eksportuoja daugiau nei 10 proc. visų eksportuojamų prekių. Tuo metu Prancūzijai, Italijai, Ispanijai nuostoliai nebus žymūs, nes eksporto į Rusiją dalis neviršija 2,5 proc. viso eksporto.
„Vienintelė euro zonos šalis, turinti stipresnių prekybos ryšių su Rusija, yra Vokietija“, – rašo ekspertai. Stipresni ryšiai reiškia, kad 3,3 proc. Vokietijos eksporto sudaro eksportas į Rusiją.
Žiūrint į finansų sektorių, didžiausia sankcijų karų riziką prisiima Prancūzijos bankai.