Iš kur paims pinigų?
S.Skvernelis pristatydamas rinkimų programą ketvirtadienį pažadėjo iki 2020 m. liepos pasiekti 400 eurų vidutinę pensiją, 70 eurų vaiko pinigus, nekeliant mokesčių – pinigų esą bus dėl efektyvesnio mokesčių administravimo. Tokiu atveju pensijų augimas siektų daugiau nei 16 procentų nuo dabartinio lygmens.
„Nematau jokio poreikio jokiam mokesčių kėlimui, kol iki galo neišsprendėme efektyvaus mokesčių administravimo, šešėlio bei korupcijos mažinimo“, – kalbėjo politikas.
„Perteklius ir šešėlinė ekonomika yra tas finansavimo šaltinis, kuris susijęs su valstybės efektyvia veikla, ir šiandien, kalbant tiek apie pensijas, tiek apie vaiko pinigus, tiek apie viešojo sektoriaus finansavimą iki 2025 metų, [jų augimą galima] užtikrinti nekeliant jokių mokesčių“, – pareiškė premjeras.
Lietuvoje pensijos jau dabar yra indeksuojamos pagal atlyginimus, ir jos nuo kitų metų didėtų bet kokiu atveju. Dabar vidutinė pensija siekia 344 eurus, o nuo naujųjų galėtų siekti 370 eurų.
„Preliminariai skaičiuojama, kad 2020 m. senatvės pensijos bus indeksuojamos panašiu lygiu kaip ir šiemet (iki 8 proc.), tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. sausį galėtų siekti apie 370 eurų“, – skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).
Didinti socialinio draudimo pensijų kitaip negu nustato indeksavimo taisyklės šiuo metu nėra galimybių – kitokia pensijų didinimo tvarka būtų galima tik pakeitus Socialinio draudimo pensijų įstatymą Seime, paaiškina ministerija.
Vis tik ministerijos lūkestis – bazinė pensija gali didėti iš biudžeto, atitinkamai mažinant finansavimą kitoms sritims.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlymą didinti pensijas vadina populizmu ir įspėja, kad nepamatuoti sprendimai Lietuvai vėliau gali būti itin skaudūs: smuks pasitikėjimas tarptautinėse organizacijose, o ekonomikai stabtelėjus gali tekti netgi ir skolintis.
Ekonomistas Romas Lazutka patikina, kad pensijas būtina kelti, tačiau S.Skvernelio pažadus lygina su buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės priimtais sprendimais prieš dešimtmetį. Anot ekonomisto, pensijų kėlimui reikia ilgalaikės strategijos, kuria būtų pertvarkyta sistema.
Jeigu senatvės pensijos didėtų vien dėl indeksavimo, valstybės ir „Sodros“ biudžetui tai papildomai kainuotų 226 mln. eurų. Jeigu būtų sutarta nuo liepos mėnesio didinti bazinę pensiją, tuomet iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų dar 131 mln. eurų, suskaičiavo SADM.
Ž.Mauricas: ar pamirštas pažadas depolitizuoti pensijų nustatymą?
„Išsakyti pažadai pakankamai populistiniai, nes pensijos yra indeksuojamos ir yra priimtas pensijų indeksavimo įstatymas – pensijos gali augti tik tokiu mastu, kokiu auga darbo užmokesčio fondas Lietuvoje“, – sakė „Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas.
Pensijų augimas iki 400 eurų, anot jo, yra sunkiai įgyvendinamas, kadangi tuo pat metu valstybė ir mažina mokesčius, ir didina atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Bet kuriuo atveju kilimas iki 400 eurų yra sunkiai įgyvendinamas, ir jeigu būtų įgyvendinamas, tai reikėtų rasti papildomų lėšų biudžete, kurių, panašu, kad nebus. Nes jame jau yra ir taip pakankamai ambicingi įsipareigojimai kelti viešojo sektoriaus darbuotojų DU. Nepamirškime to, kad vykdoma reforma, dėl kurios mokesčių našta dirbantiesiems yra mažinama, tad atitinkamai lėšų į biudžetą yra surenkama mažiau“, – sako Ž.Mauricas.
Jis akcentuoja, kad svarbiausias yra pažado depolitizuoti pensijų kėlimą sulaužymas ir grėsmė fiskaliniam iždo tvarumui.
„Tokie pažadai diskredituoja indeksavimo įstatymą ir gali netgi padidinti Lietuvos viešųjų finansų riziką bendrąja prasme. Indeksavimo įstatymai tam ir yra priimami, kad užtikrintų bent šiokį tokį pensijų sistemos tvarumą. Įstatyme numatyta, kad pensijos negali kristi, net jei ekonomika kristų, Lietuvą ištiktų recesija – tada našta dar išaugtų.
Ekonominio pakilimo laikotarpiu, jei pensijos bus didinamos sparčiau nei numato įstatymas, tai tikrai sukeltų nemenką grėsmę fiskaliniam tvarumui. Labai svarbu yra jo laikytis, nes priešingu atveju tikrai galime prisivirti košės“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, į viešuosius finansus dėmesį kreipia visos kreditų agentūros, tarptautinės institucijos, ir jos Lietuvos sprendimą pensijas indeksuoti įvertino labai palankiai.
„Jei mes praėjus vos keliems metams parodysime, kad nebesilaikome įstatymo, vėl įplauksime į atvirą jūrą, kurioje toks svarbus pensijų dydis bus nustatomas ne pagal objektyvius ekonominius kriterijus, o politinius ciklus. O tokie dalykai baigiasi pakankamai liūdnai. Iš gerąją praktiką taikančių valstybių būrio pretenduosime į tas valstybes, kurios nesugeba susitvarkyti su finansais, kaip Pietų Europa. Nelinkėčiau tokio scenarijaus“, – sako Ž.Mauricas.
Tokie pažadai diskredituoja indeksavimo įstatymą ir gali netgi padidinti Lietuvos viešųjų finansų riziką bendrąja prasme
Primena praėjusią krizę
Ž.Mauricas primena, kad 2008 m. pensijos prieš rinkimus buvo ne tik pažadėtos, bet ir pakeltos, dėl to per krizę viešasis sektorius patyrė didelių sunkumų.
„Būtent dėl pernelyg dosniai padidintų pensijų. Vėliau jas reikėjo mažinti, dar vėliau reikėjo kompensuoti. Įsivėlė į visiškai nereikalingą blaškymąsi pirmyn atgal. Blaškymasis neprisidėjo prie Lietuvos ekonominio stabilumo ir tik sukėlė labai daug neigiamų emocijų ir neapibrėžtumo. Ir tikrai nereikia ant to paties grėblio lipti antrą kartą, mano toks pasiūlymas būtų“, – sako Ž.Mauricas.
Įspėja, kad biudžeto pajamos gali atsilikti – tektų skolintis
Ž.Mauricas įspėjo, kad Lietuva dabar gyvena ekonominio pakilimo laikais ir gauna tų pajamų, kurios yra „virš potencialo“.
„Kitąmet bus didinamas NPD mažas pajamas gaunantiesiems ir jie atitinkamai mažiau sumokės mokesčių. O kitų mokesčių, panašu, kad nebus įvesta – nei automobilių taršos, nei NT mokesčio bazė plečiama. Tad papildomų pinigų šaltinis vienintelis liks – šešėlio mažinimas ir bendras ekonomikos atsigavimas, jei jis tęsis. Kol kas, panašu, kad tęsiasi, ir tai yra gerai. Bet jeigu žadama ir tiems, ir aniems duoti, tai matematika yra matematika, reikia rasti balansą“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, „be abejonės, augimas šiuo metu yra virš potencialo“: Lietuvos investicijų ar eksporto augimas nebeauga taip sparčiai kaip anksčiau, tai galiausiai palies ir darbo užmokestį bei vartojimą.
„Nepamirškime, kad PVM priklauso nuo vartojimo, gyventojų pajamų ir socialinio draudimo įmokos priklauso dar nuo DU dydžio. Mokesčių surinkimas didžiąja dalimi priklauso nuo vidaus ekonomikos būklės. Vertinant viešųjų finansų prasme, mes tikrai gyvename ekonominio pakilimo laikotarpyje, ir papildomas atsargos buferis yra tiesiog būtinas šiuo metu“, – siūlo susikaupti atsargą Ž.Mauricas.
Kol kas Lietuva turi vieną iš didžiausių biudžeto perteklių.
„Tikrai nereikia pasiduoti euforijai, atleisti vadžias. Anksčiau ar vėliau tas sulėtėjimas ateis, tada pajamų surinkimas į biudžetą, labai tikėtina, kad atsiliks nuo plano. Viršplaninių pajamų tikrai nebebus ir netgi gali būti taip, kad lėšų bus surenkama mažiau nei planuota. Tad netgi tų suplanuotų išlaidų nepavyks pilnai finansuoti. Gali būti, kad tada Lietuva bus priversta vėl lįsti į deficitą ir skolintis. Jei bus skolinamasi finansuoti neapgalvotus pažadus, tai tikrai nėra geras signalas“, – vertina Ž.Mauricas.
R.Lazutka: pensijas reikia didinti, bet sistemiškai
Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka taip pat pastebi, kad norint smarkiau padidinti pensijas tektų keisti įstatymą.
„Kad didina, tai gerai, nes vien indeksavimo nepakanka – pensijos yra mažos, o „Sodroje“, matyt, kaupiasi rezervas, nes pajamos yra didesnės. Algos didėja 10 proc. o pensijos padidintos 7,5 proc., tad kaupiasi rezervas. Bet kadangi pensijos labai mažos, jas didinti reikia. Tik kad prezidentai pensijų nedidina“, – sako R.Lazutka.
Anot jo, prezidentas gali nebent inicijuoti įstatymo pataisą ar jos nevetuoti, jei priimtų Seimas.
Tačiau R.Lazutka pasigenda sistemingo pensijų didinimo, o ne „mestelėjimo prieš rinkimus“.
„Jei indeksavimo sistema būtų iki galo sukurta ir priimtina visuomenei, tada iš tikrųjų nebereikėtų į ją kištis. Turiu galvoje, kad tarp pensininkų skurdas dabar labiau paplitęs nei tarp dirbančiųjų: tarp dirbančiųjų skurdo rodiklis yra 8 proc., o tarp pensininkų – 36 proc. Pensijos pernelyg mažos. Jei paliekame tik indeksavimą, algoms augant 9,5 proc. pensijos didės 7,5 proc., tai reiškia, kad pensininkai toliau atsilieka“, – aiškina R.Lazutka.
Jis stebisi, kad pagal esamą pensijų sistemą 2030-2040 m. pensijos tesudarys penktadalį atlyginimo.
Kadangi pensijos labai mažos, jas didinti reikia. Tik kad prezidentai pensijų nedidina
„Tad kištis į sistemą reikia, bet tas kišimasis neturi būti toks, kad yra pinigų, prasidėjo rinkimai, tai ir mestelėjome. O jei nebus pinigų – liks indeksavimas, kuris gali būti nepakankamas. Tiesiog reiktų sukonstruoti tą sistemą, kad žmogus, sulaukęs senatvės, nenuskurstų labiau nei dirbantis. Tada būtų galima paleisti indeksavimą ir nebelįsti į pensijų sistemą“, – sakė R.Lazutka.
Jis tikėtųsi, kad „Sodros“ pensijos turėtų siekti 50-55 procentų vidutinio atlyginimo, ir tuomet šis dydis turėtų būti užtikrinamas nekintantis.
„Jei esamą sistema paliksime, mes pensininkų „Akropolyje“ ar Senamiestyje nematysime. Reikia solidaraus perskirstymo tarp kartų“, – mano R.Lazutka.
Esamą indeksavimą jis vadina „neoliberaliu“, nes pensininkams tenka našta dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo.
Prisiminė V.Blinkevičiūtės laikus: nepalaiko didinimo metų viduryje
R.Lazutka irgi dabartinę situaciją palygino su prieš praėjusią krizę priimtais sprendimais.
„Nuo 2008 m. iki šiol keikia Viliją Blinkevičiūtę (tuometę socialinės apsaugos ir darbo ministrę, – red. past.), nors visa Vyriausybė tą darė (didino pensijas, – red. past.), todėl, kad irgi rinkimai buvo. Jie irgi nuo sausio didino pensijas ir metu viduryje buvo didinimai, priderinti prie rinkimų. Kai finansiniai metai prasideda sausio 1 d., nebūtina visiškai nuo metų vidurio didinti“, – sako R.Lazutka.
Anot jo, nepakankant indeksavimo, Lietuvoje turėtų būti kuriama strategija, kaip išspręsti pensijų klausimą.
„Čia nėra prakeiksmo – tai tiesiog pinigų pasiskirstymas tarp visuomenės sluoksnių. Tai nebūtinai reikia daryti iš minimumą uždirbančiųjų pensininkų naudai, bet yra darbingo amžiaus žmonių, kurie labai puikiai uždirba, tarkime, per mėnesį 2000 Eur. Jei jam 10 proc. alga didėja – tai 200 eurų. Šiek tiek apmokestinus būtų galima paimti 50 eurų to padidėjimo, ir ta alga toliau didėtų, nebūtų įšaldyta, ir valstybė turėtų daugiau pinigų“, – siūlo R.Lazutka.
Anot jo, prieš rinkimus ar ne prieš rinkimus pensijos bus didinamos – ne esminis klausimas, tačiau „negerai, kad nėra sukurta sistema“.
„Jei mes padidinam, o po mūsų nors ir tvanas, – neaišku, kas toliau bus. O jei nieko nebus, tai pensijos po kelerių metų vėl nuvertės“, – sako R.Lazutka.
SADM: valstybės biudžetas gali prisidėti
SADM komentaras atskleidžia, kad diskusijų dėl papildomo pensijų didinimo jau yra svarstant kitų metų biudžetus.
Ministerija tvirtina, kad „bendrąja prasme visuotinai sutariama, kad senatvės pensijos Lietuvoje yra pernelyg žemos“, o senatvės pensininkai yra viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. Todėl, į biudžetą perkelta bazinės pensijos dalis galėtų būti finansuojama ir kitais mokesčiais.
„Nuo 2019 m. bazinė pensijos dalis buvo perkelta į valstybės biudžetą su tikslu ateityje senatvės pensijas finansuoti ne tik iš darbo, bet ir kitų mokesčių. Šiuo atveju, jeigu formuojant kitų metų biudžetą būtų galutinai sutarta kilstelti bazinę pensiją prisidedant valstybės biudžetui, tai būtų šio principo įgyvendinimas praktikoje“, – teigiama komentare.
Anot SADM, Europos Komisija ragina skirti daugiau lėšų socialinės apsaugos sričiai, o papildomas senatvės pensijų didinimas padėtų iš dalies įgyvendinti šią rekomendaciją.
Finansų ministerija teatsiuntė komentarą, kad „visi šie minimi dalykai turi būti vertinami bendrame kontekste. Jų finansavimo klausimas bus svarstomos derybose dėl kitų metų biudžeto ar jį formuojant“.
Vaiko pinigams pasigenda indeksavimo
Vaiko pinigų padidinimas nuo 50 iki 70 eurų, anot Ž.Maurico, biudžetui nebūtų didelė našta, „jeigu pavyks aktyviau mažinti šešėlį ar bus įvesti kiti papildomi mokesčiai, pvz., automobilių taršos mokestis“.
„Be abejo, ir čia norėtųsi matyti kažkokį galutinį tašką, tikslą ir galbūt ilgesnio laikotarpio planą. Galbūt netgi indeksuoti prie tam tikro dydžio vaiko pinigus. Vėlgi, reikia kiek įmanoma daugiau aiškumo, tvarumo, reikia siekti, kad vaiko pinigų didinimas nebūtų susijęs su politiniu ciklu. Tikrai nesinorėtų, kad vieną kartą padidinus vaiko pinigus, vėliau tektų juos sumažinti, kas būtų daug skaudžiau. Tikrai tokių dalykų reikėtų išvengti, dėl to ir pažadus reikia dalinti atsakingai“, – sako Ž.Mauricas.
R.Lazutka laikosi nuomonės, kad „vaiko pinigai yra nesutvarkyta sistema“ – įvesti, didinami, ir neaišku, kokią sumą norima pasiekti, kodėl nėra indeksavimo.
„Man dėl vaiko pinigų tolesnio didinimo yra abejonių, todėl, kad aš įvedant vaiko pinigus iškart minėdavau – tegu tai daro su progresiniais mokesčiais. Dabar vaiko pinigus gauna ir vidutiniokai, ir virš vidutiniokų, jie kainuoja brangiai, kadangi kiekvienam vaikui yra mokama, o valstybė neturi progresinių mokesčių“, – perskirstymo pasigenda R.Lazutka.
Jis aiškina, kad vaiko pinigų didinimas neprisideda prie skurdo mažinimo.
„Skurdo rodikliams tai didelės įtakos neturės, nes pati skurdo riba kartu pakeliama – visi gauna. Skurdo riba skaičiuojama nuo vidurinio gyventojo, jei vidurinio gyventojo pajamos auga, skurdo riba irgi pakyla. Nors pridedama ir tiems, kurie skursta, jų pajamos pakyla, bet nepriartėja prie skurdo ribos“, – sako R.Lazutka.
Jis siūlytų finansinę paramą orientuoti į socialiai labiau pažeidžiamas šeimas: „Sunku kritikuoti, kad to nereikia, nes tarp vaikų skurdas irgi yra paplitęs, ir šeimoms, kurios turi vaikų, yra sunkiau, nei toms, kurios neturi. Bet, kita vertus, šeimos yra įvairios, ir vaiko pinigai nėra fokusuota priemonė, būtų galima tokią paramą labiau kreipti šeimoms, kuriose daug vaikų, ar, ypač, vienišiems tėvams“.
