Pernai daugiau kaip trečdalis – 36,4 proc. – gyventojų būtų negalėję apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (380 eurų), o 33,5 proc. neturėjo galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, skelbia Statistikos departamentas.
8,9 proc. dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną.
Gyventojų, patiriančių didelį nepriteklių, dalis mieste buvo 6,8 proc., kaime – 7,9 proc. Miestiečių dalis per metus sumažėjo 0,4 proc., kaimo gyventojų – 0,9 proc. Didžiuosiuose miestuose tokių buvo 5,3 proc., kituose miestuose – 9,3 proc. (užpernai – atitinkamai 5,4 ir 10,2 proc.)
Pagal amžių nepritekliuje dažniausiai gyveno 65 metų ir vyresni, rečiausiai – 25-49 metų amžiaus žmonės.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus 18–24 metų grupę – jos nepritekliaus lygis padidėjo 2,4 procentinio punkto.
Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti praėjusių metų sausį-gegužę atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,7 tūkst. namų ūkių.
