15min portalas pirmą kartą sukūrė specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“, kur kviečia visus norinčius sudaryti savo valstybės biudžeto projektą.
Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
Kiekvieną rudenį Vyriausybė imasi svarbiausio metų darbo – parengti kitų metų valstybės biudžeto projektą, o Seime užverda aršios diskusijos, kam reikėtų skirti daugiau pinigų, o kurias suplanuotas išlaidas galima nurėžti.
Idėjų, kur dar papildomai išleisti pinigų, Seimo nariai niekada nepristinga, bet su pajamų didinimu keblumų kyla kasmet: valstybės pinigų kapšas – ne guminis, o įsirėžti rinkėjų atmintyje kaip naujo mokesčio iniciatorius niekas nenori.
Sudarykite savo biudžeto projektą
Diskusijose apie valstybės biudžetą plačioji visuomenė labiausiai domisi vienu skaičiumi – valdžios sektoriaus biudžeto deficitu nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šių metų Finansų ministerijos parengtame 2023 m. valstybės biudžeto projekte numatytas valdžios sektoriaus deficitas sudarys net 4,9 proc. nuo BVP.
Įprastiniais metais už tokį išlaidavimą Vyriausybę vanotų ir šalies ekonomistai, ir opozicija, ir tarptautinės institucijos, tačiau 2022-ieji nėra įprastiniai – Rusijos invazija į Ukrainą, energetinių išteklių kainas pasiuntusi iki dangaus, visas Europos Sąjungos šalis verčia trumpam pamiršti drausmę ir nepagailėti paramos nei gyventojams, nei verslui. Prisiminimai apie tai, kiek užtruko atsigauti po taupiųjų 2009 metų, dar pernelyg ryškūs.
Kas yra valdžios sektoriaus deficitas
- Valdžios sektoriaus deficitas parodo, kiek išlaidos viršys pajamas. Jei išlaidų daugiau nei pajamų – teks skolintis.
- Valdžios sektoriaus deficitas skaičiuojamas nuo bendrojo vidaus produkto.
- Siekiamybė, kad biudžeto deficito išvis nebūtų – tai yra išleisti suplanuotume tiek pat, kiek ir surinkti pajamų, tačiau tai pasiekti pavyksta itin retai.
- Nuo 2000 metų Lietuvoje tik keturiuose biudžetuose pajamos viršijo suplanuotas išlaidas: kuklų 0,3–0,5 proc. nuo BVP perviršį turėjome nuo 2016 iki 2019 metų.
Vis dėlto, ar Lietuvos gyventojai pritaria visiems Vyriausybės pasiūlymams, kaip kitąmet gyvensime? Pavyzdžiui, ar manote, kad reikėtų kompensuoti energetikos kainas ir gyventojams, ir verslui? O gal galvojate, kad verčiau reikėtų didinti gynybos biudžetą ar neapmokestinamąjį pajamų dydį prilyginti minimaliai algai? Bet kaip dėl papildomų pajamų – gal jau laikas naujiems mokesčiams?
15min portalas nutarė sužinoti, ką apie visa tai galvoja skaitytojai, ir pirmą kartą sukūrė specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“.
Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
Polapyje rasite grafiką, kuris atspindi Finansų ministerijos parengtą 2023 metų valstybės biudžeto projektą su 4,9 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitu. Žemiau pateikiame daugiausia diskusijų sulaukusius pasiūlymus – 9 priemones didinti ir mažinti išlaidas bei 12 pasiūlymų didinti ir mažinti pajamas.
Prie kiekvieno pasiūlymo – skaičius, kuris parodo, kaip šis sprendimas lemtų valdžios sektoriaus biudžeto deficito dydį – padidintų jį ar sumažintų.
Specialiame polapyje „Biudžetas: sprendžiu aš“ galima sudaryti savo valstybės biudžeto projektą.
Tad formuojant savo valstybės biudžeto versiją galima nukirpti įvairias dabartiniame biudžeto projekte numatytas išlaidas – pavyzdžiui, neskirti kompensacijų verslui už elektros kainų kilimą ar neleisti atidėti mokesčių, nekompensuoti energetinių išteklių kainų gyventojams, neleisti kelti algų iš biudžeto išlaikomiems darbuotojams.
Tuo pačiu galima padidinti išlaidas ten, kur matysite poreikį – vaiko pinigus kilstelėti iki 100 eurų, gynybos biudžetą didinti iki 3 proc. nuo BVP.
Tarp kitų pasirinkimų – galimybė padidinti finansavimą keliams, saulės elektrinėms ir gerokai pakelti atlyginimus pedagogams ir medikams, nes apie tai, kad šių itin svarbių profesijų žmonės uždirba per mažai, diskutuojama jau daugelį metų, tačiau atlyginimai jiems kyla vos po kelis ar keliolika procentų per metus. Įtraukti ir garsiai nuskambėję pasiūlymai – nulinis PVM tarifas maisto produktams ar neapmokestinamojo pajamų dydžio prilyginimas mėnesinei minimaliai algai.
Kiekvienas šį įrankį išbandęs gyventojas pats galės padėti tašką diskusijose apie tai, ar reikia naujų lengvatų: galima panaikinti nuolatine tapusią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams ar pirmam pusmečiui pratęstą restoranams. Bet galima nuspręsti ir kitaip – numatytą PVM lengvatą restoranams pratęsti ir antram pusmečiui.
Planuojant papildomas išlaidas vertėtų pagalvoti, kaip atnešti į biudžetą daugiau pajamų. Populiariausi pasiūlymai viešojoje erdvėje nugulė ir 15min interaktyviame įrankyje – galima nuspręsti įvesti visuotinį nekilnojamojo turto ar automobilių taršos mokesčius, apmokestinti iš artimųjų ir darbdavio gautas dovanas ar atsisakyti įvairių lengvatų: nulinio PVM tarifo šildymui, pelno mokesčio lengvatų ar „žaliojo“ dyzelino lengvatos ūkininkams.
Kiekvienas gyventojas pats galės padėti tašką diskusijose apie tai, ar reikia naujų lengvatų: galima panaikinti nuolatine tapusią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams ar pirmam pusmečiui pratęstą restoranams.
Kokią įtaką valstybės biudžeto deficitui padarys viena ar kita priemonė, dažniausiai rėmėmės Finansų ministerijos pateiktais skaičiavimais.
Kodėl negalėjome įtraukti?
Į šią skaičiuoklę norėjome įtraukti ir daugiau svarbių priemonių, tačiau turėjome apsiriboti tik tomis, kurių įtaka biudžeto deficitui paskaičiavo ministerijos ar ekspertai.
Pavyzdžiui, ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į vadinamąjį „gyvulių ūkį“ – netolygų gaunamų pajamų apmokestinimą, tačiau kiek pavyktų padidinti biudžeto pajamas suvienodinus gyventojų pajamų mokesčio tarifus (GPM) iš samdomo darbo ir savarankiškos veiklos, niekas negalėjo atsakyti.
Tiesa, tokius skaičiavimus 2018 metais atliko Lietuvos bankas, nurodęs, kad perteklinių verslo formų įvairovės panaikinimas ir apmokestinimo tvarkos suvienodinimas potencialiai galėtų mokestines pajamas padidinti apie 150 mln. Eur. Tačiau nors ir prašėme, Lietuvos bankas nesutiko atnaujinti šių skaičiavimų atsižvelgiant į dabartines aktualijas.
Dar viena priemonė, kurią norėjome įtraukti į „Biudžetas: sprendžiu aš“ projektą – pensijų padidinimas iki 600–650 eurų, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigė, kad nėra atlikti skaičiavimai, kiek tam reikėtų papildomai lėšų biudžete.
Suprasti akimirksniu
- Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas visiems ateinantiems metams, kurį parengia Finansų ministerija, o tvirtina Seimas.
- Čia surašyta, kiek valstybė surinks lėšų iš įvairių mokesčių ir kam vėliau šias pajamas padalins – išmokoms gyventojams, atlyginimams, įstaigų išlaikymams ar numatytiems dideliems pirkiniams, pavyzdžiui, karinei ir ligoninių įrangai, mokyklų ir darželių statyboms.
- Nors dažniausiai viešojoje erdvėje minimas būtent valstybės biudžetas, iš tiesų jis yra tik vienas iš keturių biudžetų. Dar yra savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, o visi keturi kartu jie sudaro valdžios sektoriaus biudžetą.
- Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2023 m. – 4,9 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 43 proc. BVP.
- Planuojamos valdžios sektoriaus (visų keturių biudžetų) pajamos – 25,8 mlrd. eurų
- Planuojamos valdžios sektoriaus išlaidos (visų keturių biudžetų) – 29,2 mlrd. eurų
Beje, pateiktų pasiūlymų vertės kartais gali skirtis nuo tų, kurios nuskambėjo viešojoje erdvėje. Taip yra dėl to, kad stengėmės vertinti poveikį būtent biudžeto deficitui. Tarkime, Finansų ministerija skelbė, kad mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms biudžetui atsieis 764 mln. eurų. Tačiau dėl pajamų planų sudarymo metodikos, realus poveikis biudžeto deficitui, jei mokesčiui bus atidėti, sieks 281,4 mln. eurų, teigė ministerija.
„Sudarant valdžios sektoriaus projekcijas, analogiškai, kaip ir valdžios sektoriaus finansų statistikoje, yra taikomas kaupimo principas. Pagal šį principą, mokesčių atidėjiniai rodomi kaip einamųjų metų pajamos (nepaisant to, kad jie nebuvo sumokėti, nes yra atidėti), pajamas sumažinant tik ta atidėjinių dalimi, kurios nesitikima atgauti“, – paaiškino Finansų ministerija.
Koks biudžeto deficitas šiemet tinkamas?
15min parengtas interaktyvus įrankis „Biudžetas: sprendžiu aš“ leis pamodeliuoti, kaip atrodo biudžeto planavimas ir kokių galvos skausmų kyla bandant suderinti visus interesus, bet tuo pačiu neišpučiant deficito.
Pateikus savo parengtą valstybės biudžeto projektą, animuota skaičiuoklė įspės, jei valdžios sektoriaus biudžeto deficitas viršys 5 proc. nuo BVP ribą ir atkreips dėmesį, jei jis sumažės daugiau nei 3 proc. nuo BVP.
15min ir ekspertų vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybes – smarkiai išaugusias energetikos kainas bei gyvenant artėjančios recesijos nuotaikomis, 3–5 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitas gali būti toleruotinas.
Animuota skaičiuoklė įspės, jei valdžios sektoriaus biudžeto deficitas viršys 5 proc. nuo BVP ribą ir atkreips dėmesį, jei jis sumažės daugiau nei 3 proc. nuo BVP.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad šiuo metu labai taupyti sudarant kitų metų biudžetą nereikėtų, kaip biudžeto deficito „grindis“ taip pat įvardija 3 proc. Juo labiau kad visos Europos Sąjungos (ES) šalys numato paramos priemonių tiek verslui, tiek gyventojams.
„Jei Lietuva nieko nedarys ir susikoncentruos į biudžeto deficitą bei skolą, kaip 2008–2009 metais, rizikuojame prarasti savo konkurencingumą. Nukentėtume per mažesnį ekonomikos augimą“, – 15min teigė ekspertas.
Jis pridūrė, kad 4,9 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitą vienerius metus Lietuva sau gali leisti. Labiausiai dėl to, kad mūsų šalies skola – viena mažiausių ES. Lietuvos skola nuo BVP kitąmet sieks 43 proc. nuo BVP, kai Vokietijos – 66 proc. Prancūzijos – 111 proc. nuo BVP, o Pietų Europos šalių – ir dar daugiau.
„Vertinu biudžetą kaip labai ambicingą, labai agresyvų, bet jam asmeniškai pritarčiau, nes didžiausia dalis deficito susidaro iš antiinfliacinių priemonių vartotojams ir verslui. Valstybė turi galimybių tas priemones taikyti ir aš manau, kad tų priemonių reikės, nes visi džiaugiamės, kad energetikos kainos Europoje nukrito, bet bijau, kad tai laikinas dalykas, ir bus dar šią žiemas naujas energetikos kainų augimas“, – mano A.Izgorodinas.
Jo nuomone, kitą pavasarį, vasarą laukia dar vienas energetinių kainų šuolis, nes Kinija pradės švelninti savo politiką dėl koronaviruso ir išaugins energetinių išteklių paklausą.
Jei Lietuva nieko nedarys ir susikoncentruos į biudžeto deficitą bei skolą, kaip 2008–2009 metais, rizikuojame prarasti savo konkurencingumą.
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas priduria, kad raudonos linijos dėl deficito dydžio yra kintamos – nors keletą mėnesių kalbama apie 5 proc. BVP ribą, į kurią stengiasi tilpti daugelis ES šalių, Slovakija ar Slovėnija pateikė biudžetą su didesniu negu 5 proc. BVP deficitu.
„Jeigu daugiau šalių didins fiskalinį atsaką, tai tie 5 proc. BVP gal ir nebeatrodys taip baisiai. Tačiau kur problemos – smarkiai išaugo palūkanų normos valstybei skolinantis ir nebūtų labai racionalu eiti su deficitu dar gilyn ir skolintis istoriškai brangiai, kai ekonomika nepražūtų ir su mažesniu deficitu“, – pabrėžia T.Povilauskas.
A.Izgorodinas pritaria, kad auganti skolinimosi kaina Lietuvai tarptautinėse rinkose – didžiausia rizika: ji Lietuvai šemet jau pakilo beveik 7 kartus. Sausį 10-čiai metų tarptautinėse rinkose Lietuva pasiskolino už 0,6 proc. palūkanų, o spalį – už 4,5 proc.
Didžiausia rizika – auganti skolinimos kaina Lietuvai.
Pristatydama biudžeto projektą finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pabrėžė skolinimosi kainos aspektą – pasak jos, skolinimasis dar labiau brangtų peržengus 5 proc. nuo BVP deficito ribą. O ką tai reiškia? Papildomus milijonus eurų, kasmet ištekančius iš valstybės biudžeto.
„Kylančių palūkanų normų aplinkoje didesnis deficitas sparčiau ir reikšmingiau didina skolos aptarnavimo išlaidas. Spalio 18 d. Finansų ministerija tarptautinėse kapitalo rinkose papildė šių metų pavasarį išleistą 10 metų trukmės emisiją 4,5 proc. pelningumu. Taikant tą patį pelningumą, papildomas 100 mln. eurų skolos aptarnavimo išlaidas didina 4,5 mln. eurų, o 1 proc. palūkanų kilimas atitinkamai prideda papildomą 1 mln. eurų kasmet“, – 15min komentavo Finansų ministerija.
Kaip padidinti pajamas: išeitys dvi
Dar vienas aspektas, kurį tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai ekspertai primena kiekvienai valdžiai – Lietuvoje reikia didinti biudžeto pajamas.
Išeitys dvi. A.Izgorodinas ragina Vyriausybę didinti biudžeto pajamų surinkimą, nes Lietuva, taikydami didelius PVM ir kitus mokesčius, nesugeba surinkti iš jų tiek pinigų, kiek kitos šalys. Kitaip tariant, reikėtų galiausiai išspręsti amžiną problemą – šešėlį.
Antra išeitis – surinkti daugiau pajamų išravint įvairias lengvatas, panaikinant skirtingus apmokestinimus ir įvedant tam tikrus naujus mokesčius. Nors ši Vyriausybė tik pradėjusi darbą metus laiko aiškinosi, kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, ambicinga mokesčių reforma taip ir nebuvo pristatyta. G.Skaitė interviu 15min tvirtino, kad jei valdantieji susitars tarpusavyje, ši reforma į Seimą galėtų atkeliauti kitų metų pavasarį.
Tuo tarpu mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas negaili kritikos politikams, kurie žadėtos reformos iki šiol neįgyvendino.
„Nors šiandieninės aplinkybės leidžia rizikuoti ir didinti valstybės skolą, būtina turėti planą, ką darysime kitais ar dar kitais metais. Ši Vyriausybė jokio plano tikrai neturi – kai nebuvo jokių įtampų, metus žaidė imituodami diskusijas apie mokesčių reformą, o kai įtampos prasidėjo, pabėgo į krūmus“, – kritikavo K.Lisauskas.
Jei būtų jo valia, ekspertas neatidėliojant suvienodintų gyventojų pajamų apmokestinimą ir užtikrintų progresyvumą įvairaus pobūdžio pajamoms, nebepratęsinėtų laikinų lengvatų, įvestų automobilių taršos ir visuotinį nekilnojamojo turto mokesčius.
O ką į valstybės biudžeto projektą įtrauktumėte arba iš jo išbrauktumėte jūs? Apsilankykite polapyje „Biudžetas: sprendžiu aš“ ir nuspręskite. Tik atsargiau – praskolinti Lietuvą gali būti lengviau negu atrodo!
