Kaip jau tapo įprasta, kainos Lietuvoje judėjo labai panašia kryptimi kaip Estijoje, tačiau čia jos buvo šiek tiek aukštesnės nei pas kaimynus. Atšilus orams Lietuvoje sumažėjo elektros poreikis ir suvartojimas. Dėl sumažėjusio šildymo poreikio šiluminės elektrinės gamino mažiau elektros energijos, todėl Lietuvoje suvartojamos elektros energijos dalis, kuri perkama biržoje, išaugo.
Elektros energijos prekybos struktūrą keitė ir pakitusi situacija Latvijoje: atšilus orams sumažėja elektros energijos poreikis, o pasiūlą padidino prasidėjęs polydis, padidinęs Latvijos hidroelektros energijos generaciją. Tiesa, šiemet nesitikima stipraus polydžio, kuris paverstų Latviją pigios hidroenergijos pardavėja, todėl kainoms polydžio įtaka turėtų būti minimali. Mažesnis Latvijos deficitas sumažino eksportuojamos elektros energijos dalį Lietuvos biržos apyvartoje. Situacija aplinkinėse rinkose sudarė sąlygas kainoms kristi ir Lietuvoje – Estijoje kainos buvo mažesnės, todėl pigesnė elektra iš ten ateidavo iki Lietuvos.
Situacija aplinkinėse rinkose
Praėjus didiesiems šalčiams, kovo mėnesį aplinkinėse rinkose sumažėjo elektros poreikis, o sumažėjus paklausai, kaina smuko. Vandens lygis Skandinavijos vandens rezervuaruose vis dar yra didesnis nei ilgametis vidurkis, rezervuarų užpildymas siekia 46,3 proc. Didieji Švedijos atominiai reaktoriai, nors ir ne visai pilnu pajėgumu, tačiau veikia visi, todėl nekyla abejonių dėl galimo elektros stygiaus. Žemos kainos Skandinavijoje paveikė ir Baltijos regioną – elektros energija kovo mėnesį dažniausiai tekėdavo iš Suomijos į Estiją, tokiu būdu mažindama elektros kainą Estijoje, tuo pačiu kainų mažėjimo kryptimi paveikiant ir Lietuvą.
Palyginti su vasario mėnesiu, Skandinavijoje sistemos kaina, šalčiams atsitraukus, sumenko net 40 proc. ir siekė 100,82 Lt/MWh.
„Baltpool“ vizualizacija/Elektros kainos |