Pasak darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, didžiausi atlyginimai siūlomi aukščiausio lygio vadovams, pavyzdžiui, vykdantiesiems direktoriams, generaliniams įmonių vadovams. Ne ką mažiau uždirba ir IT, finansų, teisės ar pardavimų vadovai.
O štai šįkart „CV-Online“ svetainėje didžiausias atlyginimas siūlomas statybų vadovui. „Teltonika“ ieško „patyrusio ir entuziastingo“ žmogaus „Teltonika High-Tech Hill“ statybų projektui vadovauti. Jam siūloma mokėti nuo 15 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. Tai būtų apie 9 tūkst. eurų „į rankas“.
Antroje vietoje – „Kesko Senukai Lietuva“ pasiūlymas pirkimų direktoriui Baltijos šalims. Bendrovė nurodo siūlomo atlygio rėžius, tai 8,5–10,5 tūkst. eurų prieš mokesčius. Atskaičius juos siūlomas užmokestis siekia apie 5,1–6,4 tūkst. eurų.
Trečioje vietoje – „Kilo Health“ su 7–10 tūkst. eurų prieš mokesčius. Toks atlyginimas siūlomas vieno iš „Kilo Health“ produktų generaliniam direktoriui. Po mokesčių užmokestis siekia 4,2–6 tūkst. eurų.
Kitame darbo paieškos portale „CVMarket.lt“ šiuo metu vienas didžiausių siūlomų atlyginimų siekia 8,4–9,2 tūkst. eurų. Jis žadamas finansų vadovui. „Į rankas“ darbo užmokestis siekia 5–5,6 tūkst. eurų. Šiuo skelbimu pasidalijo personalo paieškos ir atrankos kompanija „Alliance for Recruitment“, tad kokiai tiksliai įmonei ieškomas finansų vadovas, iš skelbimo neaišku.
Dar platesni atlyginimo rėžiai, siekiantys 7,5–9,5 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba apie 4,5–5,7 tūkst. eurų po jų, siūlomi rinkodaros vadovui. Tokio žmogaus ieško „Girteka Logistics“.
„Panevėžio Energija“ vykdo viešą atranką į generalinio direktoriaus pareigas. Būtent jos siūlomas atlyginimas tampa trečiuoju didžiausiu „CVMarket.lt“ portale. Žadamas 7141 euras „ant popieriaus“, arba 4320 eurų „į rankas“. Šiuo atveju sutartis terminuota – 5 metų.
10000 eurų perkopiantys atlyginimai – nebestebina
Darbo skelbimuose vis dažniau matyti, kad atlyginimai prieš mokesčius jau perlipa 10 tūkst. eurų ribą. Anksčiau tokius skaičius regėdavome rečiau, bet pastaruoju metu, pasak R.Karavaitienės, tokių atvejų vis daugėja.
„Augant minimaliam atlyginimui kyla ir didesnius atlyginimus gaunančių žmonių lūkesčiai.
Tai jei anksčiau būdavo labai daug pasiūlymų su 2000 eurų ir truputį didesniu atlyginimu neatskaičius mokesčių, dabar vis dažniau rašoma, kad mokės nuo 3000 eurų neatskaičius mokesčių“, – pastebėjimais su 15min anksčiau dalijosi ekspertė.
R.Karavaitienė atkreipė dėmesį ir į didėjančias atlyginimų amplitudes. Kuo siūlomas aukštesnis darbo užmokestis, tuo numatomi rėžiai platėja ir vis dažniau pasiekia kelis tūkstančius eurų. Tačiau ekspertė tokios tendencijos gerąja praktika nelaiko.
„Įmonės nežino, ar ras tinkamą, visus kriterijus atitinkantį kandidatą, todėl skelbimuose tuos reikalavimus ima skaidyti į tai, kas privaloma bei privalumus, ir numatyti plačius atlyginimo rėžius. Norima rasti idealų kandidatą, bet, jeigu nepavyks, tiks ir atitinkantis bent dalį bazinių reikalavimų, o už tai jis gaus mažesnį atlyginimą.
Tačiau tokie skelbimai nėra geri, nes kandidatams sunku įsivertinti, kiek pinigų už tam tikras atsakomybes jie gaus. Iš kitos pusės, jie vis tiek privalės už mažesnį atlyginimą atlikti lygiai tą patį darbą, ką atliktų ir kitas, galbūt geresnis, didesnį atlyginimą gaunantis kandidatas.
Ir matydami skelbime tokius plačius atlyginimo rėžius, jie žinotų, kiek stipriai mažiau gauna. Tad žmonės gali jausti neteisybę, juk jie vis tiek privalo atlikti tai, kas parašyta, bet gauna daug mažiau“, – yra sakiusi R.Karavaitienė.