Trumpai pristatydama EIB veiklą pašnekovė pabrėžė, kad ši institucija yra didžiausia daugiašalė finansinė institucija pasaulyje. Nuo įkūrimo 1958 m. ji investavo daugiau nei 1 trln. eurų į įvairius projektus 160 šalių. Vien 2023 metais EIB finansavimo apimtys siekė 88 mlrd. eurų.
„Esame Europos Sąjungos bankas ir remiame Europos Komisijos politinius tikslus bei prioritetines sritis, tokias kaip žalioji pertvarka, mažų ir vidutinių įmonių lengvesnė prieiga prie finansavimo, inovacijos, skaitmeninimas, regioninės ir socialinės atskirties mažinimas, įgūdžiai bei švietimas“, – įvardijo V.Gečaitė.
Paklausta, kokią įtaką EIB investicijos padarė Lietuvos ekonomikai ir socialiniam gyvenimui, pašnekovė tvirtino, kad kiekviena šios institucijos investicija daro įtaką vienokiu ar kitokiu būdu.
„Kai mes gauname projektą, vertiname ne tik ekonominę sandorio vertę, bet ir naudą, kuri gali būti sukuriama visuomenei ir aplinkai. Turime atskirą komandą inžinierių ir ekonomistų, kurie vertina, kokia yra projekto sukuriama pridėtinė vertė“, – akcentavo tinklalaidės viešnia.
Pasak jos, prieš teikiant finansavimą, EIB siekia, kad konkretus projektas būtų aktualus dviem ar trim prioritetinėms sritims.
„Dėl šio priežasties, absoliučiai kiekvienas projektas, į kurį mes investavome Lietuvoje, kai čia veikti pradėjome 2004 metais, prisilietė prie šalies socialinės aplinkos gerinimo ar ekonominio augimo“, – pabrėžė V.Gečaitė.
Paprašyta įvardyti pavyzdžių, kurie gali iliustruoti EIB investicijas Lietuvoje, pašnekovė nurodė, kad 2023 m. šalyje EIB finansavimą gavo 18 projektų. Jų sukurta nauda – pritrauktos 2,3 mlrd. eurų papildomų investicijų ir 1 000 mažų arba vidutinių įmonių pasinaudojo šiuo finansavimu. Tai, V.Gečaitės teigimu, padėjo išlaikyti 15 tūkst. darbo vietų.
„Vienas iš įsimintiniausių ir didžiausių projektų, prisidedančių prie žaliosios transformacijos, mūsų investicijos į Mažeikių vėjo jėgainių parką. Šiais metais pasirašėme sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie naudos gautas lėšas pakeisti turimus traukinius elektriniais“, – įvardijo EIB atstovė.
Svarstydama apie iššūkius, kurie EIB trukdo efektyviau įveiklinti investicijas Lietuvoje, V.Gečaitė sakė, kad šiuo požiūriu viskas labai priklauso nuo verslo rūšies ir finansavimo tipo.
„Lietuvoje pats populiariausias finansinis instrumentas – portfelinės garantijos. Jų panaudojimas yra vienas didžiausių Europoje. Tačiau ką mes norėtume labiau suintensyvinti, tai rizikos paskolų panaudojimą inovatyviems startuoliams“, – įvardijo pašnekovė.
Anot jos, nors Lietuvoje gerai išvystyta startuolių ekosistema, tačiau čia naujiems verslams yra sunkiau pritraukti pirmąsias investicijas, nei tai gali padaryti, tarkime, Prancūzijos startuoliai. Todėl kyla dilema: EIB nori investuoti, bet įprastai investuoja jau tik į didesnes, kelis investicijų ratus išgyvenusius startuolius.
„Žinoma, įmonės gali naudotis Europos Komisijos dotacijomis, tačiau tai pilnai neužpildo esančio vakuumo. Tad bandome šią problemą spręsti per investavimą į kapitalo fondus, kurie, savo ruožtu, finansuoja inovatyvius startuolius jų pradinėse veiklos stadijose“, – paaiškino pašnekovė.
Daugiau EIB grupės atstovybės Baltijos šalims vadovės V.Gečaitės įžvalgų ir komentarų apie EIB veiklą ES ir Lietuvoje galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Laidą veda komunikacijos ekspertas ir apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.
