Kinijos būsto rinka, kuri sukuria apie 30 proc. BVP, yra pagrindinis piktadarys. Nepaisant mažėjančio gyventojų skaičiaus, Kinijos vystytojai, pasiskolinę lėšų, kasmet pastatydavo daugiau naujų būstų nei JAV ir Europa kartu sudėjus. Šiandien Kinijoje yra daugiau kaip 23 mln. neparduotų butų – tiek, kad juose galėtų gyventi visi Jungtinės Karalystės gyventojai.
Šiandien Kinijoje yra daugiau kaip 23 mln. neparduotų butų – tiek, kad juose galėtų gyventi visi Jungtinės Karalystės gyventojai.
Reguliavimo priemonių susidorojimas su kai kurių vystytojų skolomis keletą jų pastūmėjo prie nemokumo slenksčio, o tuo pačiu kelia grėsmę platesnei ekonomikai, pakertant vartotojų, įmonių ir investuotojų pasitikėjimą.
Kinijos nekilnojamojo turto informacijos korporacijos duomenimis, liepos mėn. 100 didžiausių Kinijos plėtotojų naujų būstų pardavimai per metus sumažėjo 33 proc.
Krizę dar labiau apsunkina sparčiai didėjantis jaunimo nedarbas, kuris pasiekė 21 proc., kol praėjusį mėnesį vyriausybė iškalbingai nusprendė nebeskelbti šių duomenų. Suprantama, kad bijodami dėl ateities Kinijos vartotojai, kaip ir Japonijos vartotojai, užuot išleidę santaupas, jas kaupia.
JAV prezidentas Joe Bidenas spaudos konferencijoje Hanojuje sakė, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas „šiuo metu turi darbo iki kaklo“, po to, kai Kinijos vadovas praleido Indijoje vykusį G20 aukščiausiojo lygio susitikimą. „Jis turi didžiulį jaunimo nedarbą. Vienas iš pagrindinių jo plano ekonominių principų dabar visiškai neveikia. Aš dėl to nesidžiaugiu. Bet jis neveikia.“
Galiausiai visada, kai vyksta kreditų ekspansija, iš to seka, kad turto vertė išsipučia ir jos negali išlaikyti žmonių pajamos, todėl prasideda didžiulė korekcija. Panašiai vyko 2008 m. finansų krizė ir 2015 m. akcijų rinkos griūtis. Tačiau vienas veiksnys visų pirma išskiria dabartinę Kinijos patirtį ir apsunkina bet kokią korekciją: Xi Jinpingas remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje.
„Tai didžiausia Kinijos ekonominė krizė nuo Kultūrinės revoliucijos laikų“, – sako Niujorko universiteto profesorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas ir Pasaulio politikos instituto vyresnysis bendradarbis Jamesas H. Noltas.
„Tai didžiausia Kinijos ekonominė krizė nuo Kultūrinės revoliucijos laikų“, – sako Niujorko universiteto profesorius, jaunesnysis mokslo darbuotojas ir Pasaulio politikos instituto vyresnysis bendradarbis Jamesas H.Noltas. „Viena didžiausių Kinijos užsienio politikos klaidų per pastarąjį pusšimtį metų buvo buvimas kartu su Rusija“, – pridėjo jis.
Iš pirmo žvilgsnio Kinija iki šiol išvengė didžiulės infliacijos, kuri užklupo daugelį pasaulio šalių. Tačiau Kinija su malonumu importuoja maistą, degalus, trąšas ir spalvotuosius metalus, kuriems didelę įtaką padarė karas Ukrainoje. Daug ukrainietiškų grūdų, kurių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja V.Putinas, iš tikrųjų keliauja į Kiniją. Tuo pat metu Kinijos eksportas nukentėjo dėl sankcijų ir sulėtėjusios ekonomikos visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į tai, kad 20 valstybių narių euro zona šiuo metu patiria nuosmukį.
Kitas svarbus aspektas – Xi Jinpingo pasirašyta 1 trilijono JAV dolerių vertės „Vienos juostos, vieno kelio iniciatyva“ (Belt and Road Initiative, BRI). Maždaug trečdalis Kinijos paskolų BRI buvo skirta Persijos įlankos valstybėms ir šiandien dėl aukštų naftos kainų, be abejo, yra saugesnės. Tačiau kitas trečdalis atiteko besivystančioms šalims, pavyzdžiui, Pakistanui ir Egiptui, kurios kenčia nuo katastrofiškos infliacijos ir kainų kilimo, tiesiogiai susijusio su karu Ukrainoje. Ir paskutinis trečdalis tenka pačiai Rusijai.
Finansinių duomenų bendrovės „Refinitiv“ duomenimis, Rusija užima pirmąją vietą pagal BRI įmonių skaičių. 2019 m. šalyje bus vykdomi 113 projektų, kurių vertė – 291 mlrd. dolerių.
Tačiau šiandien žalingos sankcijos reiškia, kad beveik visos šios paskolos yra neveiksnios. Atsižvelgiant į aistringą Kinijos apetitą energijai, kai kurie iš minėtų projektų greičiausiai bus aptarnaujami Rusijos naftos ir dujų eksporto. Tačiau patiems projektams ir jų žadėtai ateities gerovei iš esmės pastotas kelias.
Pasaulio banko, Harvardo Kenedžio mokyklos, „AidData“ ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto tyrėjų ataskaitoje teigiama, kad beveik 60 proc. Kinijos užsienio paskolų šiuo metu skiriama skolų krizę išgyvenančioms šalims, o 2010 m. tokių paskolų buvo tik 5 proc. Be to, „Rhodium Group“ duomenimis, 2020–2022 m. iš viso buvo persvarstytos – o kai kuriais atvejais visiškai nurašytos – 76,8 mlrd. dolerių skolos.
„Didelė dalis šio trilijono dolerių BRI kapitalo buvo tiesiog išmesta“, – sako Jamesas H.Noltas. Pasak jo, daugelis šių projektų niekada nebus užbaigti.
Tai ypač svarbu, nes Kinijos vietos valdžios institucijos vis dar neužsigydė pandemijos randų, kai susidarė milžiniškos skolos, kad patenkintų Pekino reikalaujamus bekompromisius apribojimus.
Vietos valdžios skola 2022 m. pasiekė 92 trilijonus juanių (12,8 trilijono JAV dolerių), arba 76 proc. ekonomikos produkcijos. Jau dabar daugelyje provincijų sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis, o išmokų mažinimas sukėlė retus visuomenės protestus.
Padėtį apsunkina ir tai, kad pagrindinis vietos valdžios institucijų būdas gauti lėšų yra žemės pardavimas nekilnojamojo turto plėtotojams, tačiau dėl būsto kainų nuosmukio šis pajamų šaltinis sumažėjo. Vietoj to centrinė vyriausybė praėjusį mėnesį pažadėjo imtis „įvairių priemonių“ šiai problemai spręsti, tarp jų – specialių obligacijų išleidimas, paskolų pratęsimas ar lėšų skyrimas iš centrinio biudžeto.
Tačiau pusė visų Kinijos miestų susiduria su sunkumais grąžinant skolas, todėl greito sprendimo nebus. Kinijos užsienio valiutos atsargos rugpjūčio pabaigoje jau sumažėjo iki 3,16 trilijono JAV dolerių – žemiausio lygio per šešis mėnesius, nes vyriausybė bando palaikyti krentantį juanio kursą.
Žinoma, būtų neteisinga visiškai nurašyti Kiniją. Oksfordo universiteto technologijų ir tarptautinės plėtros profesorius Xiaolan Fu pažymi, kad ekonominis vaizdas labai skiriasi priklausomai nuo regiono ir pramonės šakos. Be to, Kinija turi daug pranašumų: neprilygstamas gamybos tiekimo grandines, inovacijų centrus ir didžiulę vidaus rinką.
Tačiau šalies viduje Xi Jinpingo vykdomas privačių įmonių reguliavimas pakirto sparnus didžiausiems Kinijos augimo varikliams. Petersono tarptautinės ekonomikos instituto duomenimis, 2023 m. viduryje privačios įmonės sudarė tik 39 proc. bendros 100 didžiausių Kinijos įmonių, kurių akcijomis prekiaujama viešai, vertės, o prieš dvejus metus jų buvo 55 proc. mažiau.
„Ekonominės reformos vis dar labai reikalingos“, – sakė X.Fu. „Privatusis sektorius yra labai svarbus, skatinant verslininkus dėti daugiau pastangų inovacijų srityje“, – pridūrė jis.
