– Paaiškinti galima labai paprastai. Klasteriai – tai verslo, mokslo ir kitų subjektų bendradarbiavimo forma siekiant ekonominės naudos. Ekonominių tikslų įgyvendinimas yra pagrindinis, bet ne vienintelis klasterių kūrimosi tikslas.
Vienos įmonės siekia bendros rinkodaros, kitos – pardavimų, trečios pradeda centralizuotai rūpintis žaliavų, paslaugų pirkimu ir pan. Yra tokių, kurios orientuojasi į darbuotojų kompetencijos kėlimą, organizuoja seminarus ar mokymus kartu. Be to, klasterių įmonės ieško ir bendrų užsakovų, kontaktų, rinkų bei derina galimybes tiekti produkciją iš „vienų rankų“. Tai aktualu mažoms įmonėms, kurios vienos didelių užsakymų įvykdyti nepajėgtų, o susikooperavusios – puikiai.
Kas dar labai svarbu, kad klasteriai vis dažniau siekia bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Jos tada žino, kur verslas orientuojasi, kokių specialistų trūksta, kokių reikia ruošti daugiau. Būtent gamybinių sričių klasteriai labai aktyviai šiuo klausimu bendradarbiauja su profesinėmis, aukštosiomis mokyklomis ir kolegijomis.
Tai aktualu mažoms įmonėms, kurios vienos didelių užsakymų įvykdyti nepajėgtų, o susikooperavusios – puikiai.
Gal ne pats svarbiausias, bet taip pat reikšmingas ir interesų gynimo siekis, susikooperavusioms įmonėms lengviau apginti savo interesus Lietuvos verslo padangėje.
– Kiek įmonių gali sudaryti klasterį?
– Klasterių plėtros koncepcija, kuri buvo priimta ir pasirašyta praėjusių metų vasarį Ūkio ministro įsakymu, numato, kad klasterį gali sudaryti ne mažiau kaip 5 įmonės.
– Kada Lietuvoje atsirado pirmasis klasteris? Kiek dabar šalyje apytiksliai jų yra, kaip vertinate jų funkcionavimą?
– Pirmasis klasteris Lietuvoje pagal mūsų turimus duomenis susikūrė 2004-2005 metais. Po to jie kurdavosi po truputį, o didžiausias bumas buvo 2011-aisiais. Tai susiję su tuomet atsiradusiomis klasterių kūrimą skatinančiomis priemonėmis, kurios buvo remiamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dabar mūsų turimais duomenis yra apie 50 klasterių, tačiau aktyviai vykdančių veiklą turbūt būtų tik pusė. Aš manau, kad 50 klasterių tokio dydžio valstybei kaip Lietuva yra optimalus skaičius, ir dabar siekis turėtų būti, ne kad jų daugėtų, o kad jie didėtų ir jų darbas taptų efektyvesnis.
Vidutiniškai šiuose 50 klasterių yra po 12 įmonių. Jeigu žiūrėsime kitų šalių patirtis, matysime visai kitokį vaizdą. Sakykime, Vokietijoje vidutinis klasterių narių skaičius siekia virš 200, mums kiek artimesnėje Skandinavijoje, prasideda nuo 30. Taigi siekis turėtų būti ne kurti kuo daugia panašių sferų klasterių, bet jungtis prie jau esamų.
Dabar mūsų turimais duomenis yra apie 50 klasterių, tačiau aktyviai vykdančių veiklą turbūt būtų tik pusė.
Dėl paties klasterių vystymosi – galiu pasakyti, kad esame dar tik pradiniame etape. Visoms įmonėms, verslo subjektams ir viešajam sektoriui dar trūksta kompetencijos ir žinių apie klasterių kūrimą ir naudą. Vis dėlto, palyginti su tuo, kokia padėtis buvo prieš 3–4 metus, kokybinis pagerėjimas jaučiamas. Kitaip tariant, matau, kad žengtas labai svarbus žingsnis – nuo tiesiog siekio įsisavinti europinius pinigus iki suvokimo, kad tai būdas pasiekti naudos ir net finansinės gerovės įmonei.
– Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduriama kuriant klasterius?
– Turbūt didžiausia problema, su kuria susiduriama Lietuvoje, tai pasitikėjimo tarp verslo įmonių trūkumas ir ribota bendradarbiavimo patirtis vykdant verslą kartu. Lietuvos verslas yra jaunas, nepriklausomi juk esame tik 25 metus, todėl dar neturi bendro darbo kartu patirties. Nepriklausomybės pradžioje, kai verslas tik pradėjo rastis, žmogus žmogui buvo vilkas. Įmonės tik dabar pradeda suprasti, kad konkuruoti Europoje, kai konkurencinės sąlygos išties nelengvos, vienas iš geriausių būdų pasiekti teigiamų rezultatų – partneriauti ir dirbti kartu.
Turbūt didžiausia problema, su kuria susiduriama Lietuvoje, tai pasitikėjimo tarp verslo įmonių trūkumas ir ribota bendradarbiavimo patirtis vykdant verslą kartu.
– Visai neseniai Šiauliuose startavo naujas plastiko ir baldų klasteris. Kuo jis ypatingas?
– Visų pirma, per pastarąjį pusmetį apskritai susikūrė pakankami daug klasterių. Viena iš to priežasčių, kad verslo asociacijos ir vietinė valdžia pradėjo labiau viešinti tą klasterių idėją. Tiek pramonininkų asociacijos, tiek prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į mus, „Verslios Lietuvos“ atstovus, kad padėtume tuos klasterius įsteigti.
Taigi per pusmetį susikūrė net keturi klasteriai – tai tikrai nemažai, vieni jų – Lietuvos plastikų ir Baltijos baldų klasteriai. Pastarasis vienija Šiaulių baldų įmones ir jų tikslas yra teikti kompleksines paslaugas, daugiausia viešbučiams, suteikiant pilną apstatymą.
– Koks apskritai yra „Verslios Lietuvos“ vaidmuo, kodėl įstaiga įsitraukė į klasterių vystymą ir jų kūrimosi skatinimą?
– „Versli Lietuva“ šalyje skatina verslumą ir eksportą, taip pat mūsų tikslas – kad Lietuvoje kurtųsi klasteriai, kad esami klasteriai augtų ir vystytųsi, kad jų veikla būtų nukreipta į eksportą.
Pirmiausia, mūsų užduotis yra tam tikruose sektoriuose identifikuoti klasterių kūrimosi galimybę. Antra, bendraudami su daugeliu įmonių, mes iš jų pačių išgirstame apie poreikį kooperuotis. Gavę tokį signalą, mes sėdame su įmonių vadovais, savininkais ir pradedame kalbėtis apie galimybes, potencialą steigti klasterį.
Kai identifikuojame, sakykime, klasterio idėją – „stuburą“, pagrindinį tikslą, tada pradedame ieškoti daugiau įmonių, kurios galėtų prie to klasterio iniciatyvos prisijungti. Vėliau prasideda klasterio modeliavimo procesas: vyksta strateginės sesijos su įmonėmis siekiant išsigryninti galimo klasterio tikslus, veiklas, užduotis ir pan. Remiantis mano patirtimi, sukurti klasterį trunka apie 6 mėnesius.
Antra, mes koordinuojame neformalius klasterių vadovų/koordinatorių susitikimus. Juos esame pavadinę „Klasterių forumu“, kuris vyksta kiekvieną mėnesį. Tikslas – kompetencijos kėlimas tarp klasterių vadovų ir patirties pasidalinimas, sėkmės istorijų, gerosios praktikos skleidimas. Klasterių forume dalyvauja visų Lietuvoje veikiančių klasterių atstovai, kviečiame įvairių sričių ekspertus, kurie skaito pranešimus apie klasterizaciją, pristato tam tikras analizes, įžvalgas ir t.t. , galiausiai, kalbamės apie tai, kas kiekvienam klasteriui aktualu – kokie iškyla klausimai, kaip vyksta veikla, kaip spręsti problemas ir pan.
– Kokie artimiausi numatomi klasterių vystymo žingsniai?
– Artimiausiu metu Ūkio ministerija planuoja paskelbti keletą klasterių plėtrai skirtų priemonių, kurios bus remiamos iš ES struktūrinių fondų. Tai apims rinkodarą, kompetencijos kėlimą, investavimą į MTEP (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinę veiklą) ir daug kitų klasteriams aktualių sričių. Šios priemonės, manau, tikrai paskatins klasterius toliau augti ir vystytis.
Verslumą ir eksportą šalyje skatinanti VšĮ „Versi Lietuva“ dalyvauja klasterių kūrime ir koordinavime, konsultuoja įmones ir organizacijas norinčias kurti klasterius bei jau sukūrusias klasterius. Fasilituoja ir konsultuoja įmones bei jų grupes formuojant klasterio tikslus, strategiją ir sudarant veiksmų planus tikslams pasiekti. Jau susikūrusius klasterius konsultuoja jų tolimesnio augimo, vertės grandinės, inovatyvių produktų ir eksporto didinimo klausimais. „Verslios Lietuvos“ klasterių plėtros koordinatoriai skaito pranešimus seminaruose, konferencijose, organizuoja edukacinius renginius apie klasterių naudą verslui.
Nuo 2013 metų VšĮ „Versli Lietuva“ padėjo įsisteigti 12 klasterių. Pirmasis įsisteigęs klasteris, ir vienas didžiausių, pagal dalyvaujančių įmonių skaičių yra „Biržų turizmo klasteris“ turintis 18 įmonių.
