Pageidavimus apie savo skolų restruktūrizavimą Kijevas jau ne kartą dėstė investuotojams. Tiesa, tie patys Ukrainos valdžios argumentai, kodėl dalį skolų būtina nurašyti, investuotojus jau pradeda erzinti.
„Kariaujame su branduoline valstybe, Rusija. Dėl to nėra kito būdo, kaip tik sutikti su mūsų skolų restruktūrizavimo sąlygomis ir leisti Ukrainai išeiti iš sudėtingos ekonominės situacijos“, – birželį teigė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.
Pirmojoje 2015 m. pusėje Rusija tebebuvo didžiausia Ukrainos eksporto rinka.
Pirmadienį šalies prezidentas Petro Porošenka tikino, kad ekonomikos augimas Ukrainoje vėl bus pastebėtas per keletą artimiausių mėnesių, nusilpus kariniams veiksmams šalies rytiniuose regionuose.
P.Porošenkos teigimu, Ukrainos verslininkai po truputį prisitaiko prie naujų sąlygų ir randa kuo pakeisti duris užvėrusią Rusijos rinką.
Tačiau panašu, kad tokios Ukrainos prezidento kalbos rodo, jog jis nėra susipažinęs su savo šalies oficialia statistika. Pirmojoje 2015 m. pusėje Rusija tebebuvo didžiausia Ukrainos eksporto rinka, į kurią išvežta ukrainietiškų prekių už 2,3 mlrd. dolerių.
Maža to, sumažėjo Ukrainos eksportas į devynias iš dešimties svarbiausių užsienio prekybos partnerių.
Remiantis neoficialiais duomenimis, manoma, kad šešėlinės ekonomikos dalis gali siekti net 56 proc. BVP.
Tačiau egzistuoja vienas patikimas Ukrainos ūkio augimo variklis – šalies šešėlinė ekonomika.
Remiantis naujausiais šalies ekonomikos duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, kuomet oficiali ekonomika išgyveno kritimą, šešėlinio ūkio dalis išaugo 5 proc., iki 47 proc. BVP.
Vis dėlto, remiantis neoficialiais duomenimis, manoma, kad šešėlinės ekonomikos dalis gali siekti net 56 proc. BVP.
Pagrindinės kerojančios šešėlinės ekonomikos priežastys yra dvi – korupcija ir mokesčių vengimas. Nors Ukrainos vyriausybė ir įdėjo nemažai pastangų siekdama užtikrinti valstybinių įmonių skaidrumą, tačiau verslininkai iki šiol skundžiasi biurokratų savivale.
Teisėtvarkos srityje verda arši kova tarp reformatorių ir jiems besipriešinančių, o mokesčių reforma nors ir įsibėgėja, tačiau nėra pakankamai efektyvi tam, kad pirmenybė būtų pradėta teikti legalioms algoms, o ne „vokeliams“.
Šešėlinio ekonomikos sektoriaus sugrąžinimas į mokesčių mokėjimo zoną turėtų Kijevui rūpėti labiau negu dalies skolų nurašymas, nes milžiniškas žmonių, nenorinčių gyventi laikantis įstatymų, skaičius Ukrainos ateičiai kelia didžiulį pavojų.
