Pernai prie taškų skaičiavimo perėjusi „Sodros“ senatvės pensijų sistema šiemet dar kartelį modifikuota – 90 tūkst. asmenų pradėjo gauti pensijų priemokas, vidutiniškai po 20 eurų.
Priemokos skirtos padidinti mažiausias pensijas, tačiau didžiausią naudą gauna 15–20 metų stažą sukaupę asmenys – dažniausiai būtent tokių asmenų pensijos yra mažiausios. Jiems pensijos vien dėl šios naujovės galėjo išaugti ir daugiau kaip 60 eurų.
Dabar pensijų sistemoje galimi kurioziški įvertinimai: puse etato 29 metus už minimumą dirbęs asmuo pensijos apskritai negaus – jam bus mokama 132 eurų šalpa. 20 metų „už minimumą“ dirbęs asmuo senatvėje gali tikėtis 204 eurų pensijos, o jei tokį patį laikotarpį dirbęs asmuo uždirbo milijonus, pensija siektų daugiausia 458 eurus.
Neturint 15 metų minimalaus stažo, naujosios pensijų priemokos skatina pasitempti ir šį stažą sukaupti – bet toliau dirbti motyvacija mažėja, kadangi pensija didės lėčiau nei anksčiau.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema apskritai labiau atsižvelgia į žmogaus stažą, bet ne į sumokėtas įmokas, todėl žmonės labiau skatinami „sėdėti nuo 8 iki 17 val., o ne nudirbti darbus“. Jis siūlytų išmokas labiau sieti su įmokomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikina, kad diskusijos dėl pensijų sistemos teisingumo vyksta nuolat.
Lietuvoje yra ir nedidelė grupė asmenų, kurių pensija siekia virš 1000 eurų – tačiau norint tokią išmoką gauti reikia dirbti itin ilgai, gaunant itin didelį atlyginimą.
15min pateikia skaičiavimus pagal naują pensijų sistemą, kaip atrodytų vidutinio asmens pensija, priklausomai nuo stažo:
Kaip pensiją keičia stažas ir kodėl dabar svarbiausia riba – 15 metų
Lietuvoje norint gauti senatvės pensiją išlieka aukšta 15 metų stažo kartelė – neturint minimalaus stažo, senatvės pensija nepriklauso. Vieneri metai stažo gaunami, kai per metus įmokos „Sodrai“ sumokamos nuo ne mažesnės nei 12 minimalių atlyginimų (šiuo metu 555 Eur) sumos.
15 metų stažo neturintys asmenys senatvėje gauna 132 eurų šalpos senatvės pensiją – ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar žmogus visiškai nedirbo, ar dirbo 14 metų.
Jei iki 15 metų stažo trūksta labai nedaug – verta iki jo dar šiek tiek padirbėti. Nuo 2019 metų atsiradusios priemokos lemia tai, kad 15 metų stažą sukaupęs už vidutinį atlygį dirbantis asmuo gali tikėtis ne 132 eurų senatvės šalpos, o jau 184 eurų senatvės pensijos su priemokomis. Dar pernai, kai priemokų nebuvo, skirtumas tebuvo keli eurai.
Toliau auginant stažą nuo 15 iki 27 metų, senatvės pensijos dydis keistųsi itin vangiai – maždaug po 4,6 euro už kiekvienus stažo metus.
„Visu greičiu“ pensija ima didėti maždaug nuo 28-ųjų stažo metų – vieneri stažo metai dabar prilygsta maždaug 9 eurams prie pensijos, kuomet dirbama už vidutinį atlyginimą.
Vidutinį atlygį gavusio ir 40 metų stažą sukaupusio asmens pensija, skaičiuojant pagal dabar galiojančią tvarką, siektų apie 353 eurus.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis patvirtina, kad 15 metų stažas yra kritinis.
„Gyventojas Lietuvoje socialinio draudimo senatvės pensiją turi teisę gauti, jeigu turi bent 15 metų stažą. O kiekvieni dirbti metai tiesiog padidina jo būsimąją senatvės pensiją“, – sako S.Jarmalis.
Maksimalios pensijos riba – ties 1200 eurų
Kuo gyventojas ilgiau išlieka aktyvus darbo rinkoje, tuo didesnė bus jo senatvės pensija. Senatvės pensininkai ir dirbdami įgyja papildomą stažą bei senatvės pensijos individualios dalies taškų.
„Jeigu senjoras dirba visus metus už vidutinį darbo užmokestį, jo pensija padidės beveik 10 eurų. Iš tiesų vidutinis stažas, kai žmogus išeina į pensiją Lietuvoje yra apie 38 metus ir statistika rodo, kad apie pusė senjorų pirmais, antrais pensijos metais dar dirba“, – paaiškina S.Jarmalis.
Tačiau Lietuvoje yra apie 80 žmonių, kurių pensijos yra didesnės nei 1000 eurų. Maždaug 1100 žmonių gauna didesnes nei 800 eurų pensijas, 20 tūkst. gyventojų pensija viršija 500 eurų.
Taip yra dėl „Sodros“ išmokų lubų, kurios skaičiuojamos ties 5 vidutiniais atlyginimais (šiuo metu apie 3437 Eur į rankas) – dirbant už tokį atlyginimą, 1000 eurų pensiją galima pasiekti sukaupus 44 metų stažą, pagal esamą pensijų sistemą. Norint pasiekti 1200 eurų pensiją, reikėtų už tokią algą dirbti 53 metus.
Ministerija: diskusijos dėl pensijų sistemos teisingumo vyksta nuolat
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), patikina, kad nuolat tenka ieškoti balanso, kad perskirstymas per pensijų sistemą būtų teisingas.
„Diskusijos, ar pensijų sistema yra teisinga, vyksta visuomet. Vienų nuomone, mūsų pensijų sistema pernelyg perskirstanti, tai yra mažiau uždirbusiam žmogui ji garantuoja didesnį buvusio atlyginimo ir pensijos santykį nei daugiau uždirbusiam ir tai demotyvuoja žmones deklaruoti didesnius atlyginimus bei mokėti didesnes įmokas.
Kiti, atvirkščiai, tvirtina, kad pensijų sistema turi būti dar labiau perskirstanti, nes daugiau uždirbantys gali labiau pasirūpinti savimi patys. Šiuo atveju, be plataus visuomenės ir politinio susitarimo, kokią pensijų sistemą nori matyti pirmiausia šiuo metu dirbantys žmonės, sudėtinga būtų nuspręsti. Tačiau viena aišku, depolitizuotas pensijų indeksavimo mechanizmas yra vienas tų žingsnių, kuris leido pensijų sistemai tapti objektyvesne ir teisingesne“, – teigiama komentare.
Priemokos taip pat susietos su stažu
SADM nesutinka, kad pensijų priemokos mažina motyvaciją dirbti.
„Mažų pensijų priemokų dydis kaip tik susietas su žmogaus stažu – kuo didesnį stažą žmogus turi, tuo iki didesnės sumos skiriama priemoka“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Ji pateikia skaičiavimus, kad jei pensija tesiekia 170 eurų, 68 eurų priedą gautų asmuo turintis būtinąjį (šiuo metu – 31 m.) stažą, 43 eurų priedą – asmuo turintis 20 metų stažą, o 32 eurų priemoką – 15 metų stažą turintis asmuo. Tačiau tokie skaičiavimai taip pat teoriniai, kadangi šiuo metu būtinąjį stažą sukaupę asmenys gauna vidutinę 363,6 euro pensiją – priemokos jiems nepriklauso.
132 eurų šalpos pensiją ir priemokas gali mažinti – pensijų ne
Šalpos pensija buvo įteisinta kaip minimali valstybės garantija tiems, kas neįgijo teisės gauti „Sodros“ senatvės pensijos arba ji net nesiekia nustatyto šalpos senatvės pensijos dydžio. Kadangi tai minimali garantija, ji yra fiksuoto dydžio, aiškina ministerija.
Todėl jei žmogus gauna kitokių pajamų, šalpa jam nebepriklauso. Šalpos senatvės pensija teikiama asmenims, neturintiems teisės gauti jokių kitų pensijų ar pensijų išmokų, pvz., socialinio draudimo, valstybinių, užsienio valstybės pensijų ir kt.), arba gaunantiems labai mažas pensijas – primokamas skirtumas iki šalpos pensijos dydžio.
„Kitose valstybėse minimalios garantijos yra taip pat paprastai testuojamos, tai yra tikrinama, ar žmogus turi kitų pajamų ir ar tikrai jam ši valstybės garantija reikalinga. Jei žmogus gauna kitas, didesnes, išmokas arba darbo užmokestį, tai minimalių garantijų schema jam nebetaikoma“, – patikina E.Samoškaitė, bet pažymi, kad šalpos pensijų gavėjai gali pretenduoti į socialines pašalpas ar būsto šildymo bei vandens išlaidų kompensacijas, kurias skiria savivaldybės.
Taip pat ir pensijų priemokos – tai nėra senatvės pensijos dalis.
„Šis priedas priklauso ir nuo kitų gyventojo gaunamų išmokų, pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna dar ir našlių pensiją, tai priedas bus atitinkamai mažesnis“, – teigiama komentare. Šiuo metu minimalus vartojimo poreikių dydis siekia 238 eurus, ir tai nulemia, kokios priemokos bus paskaičiuotos prie pensijos.
O senatvės pensija, sulaukus senatvės pensijos amžiaus, yra garantuota ir priklauso tik nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kiek uždirbo ir sumokėjo įmokų, paaiškina „Sodra“.
„Žmogus, gaunantis senatvės pensiją, gali gauti ir kitų pajamų, jeigu šios pajamos – draudžiamosios (darbo užmokestis), tuomet senatvės pensija dar didėja. Mažėti ji negali“, – teigiama komentare.
Ar teisinga, kad 14 metų dirbę ir jokio stažo neturintys asmenys traktuojami vienodai ir pensija neskiriama?
„Atsakant į klausimą, kodėl nedirbusieji visiškai gauna tokią pat šalpos pensiją kaip ir dirbusieji 14 metų, būtina pabrėžti pusiausvyros ir paskatų svarbą: šalpos pensijos negali būti didesnės už mažesnes socialinio draudimo pensijas (aktualu tais atvejais, kai asmenys per gyvenimą gavo minimalias pajamas ir įgijo minimalų stažą), nes taip būtų visiškai eliminuojamos paskatos gyventojams dirbti. Bet ji negali būti nykstamai maža net ir vienerius metus per gyvenimą dirbusiam asmeniui, nes tuomet jos mokėjimas netektų savo prasmės“, – aiškinama SADM komentare.
Ž.Mauricas: pensijos turėtų priklausyti nuo įmokų, o ne stažo
Banko „Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas pernai gruodį buvo iškėlęs savas „Idėjas Lietuvai“ ir siūlė išgryninti pensijų sistemos viziją.
„Yra įvairių modelių, o Lietuvos pensijų sistemai būdinga tai, kad stažas apskritai yra pagrindinė pensijų dydžio dedamoji. Tai yra svarbu ne tai, kiek tu sumokėjai, o svarbiau tai, kiek laiko tu dirbai, kokį stažą sukaupei.
Pavyzdžiui, jei vienas asmuo turi 40 metų darbo stažą ir dirbo už VDU, o kitas turi tik 20 metų stažą, bet dirbo už du VDU, tai abu asmenys per gyvenimą sumoka visiškai identišką pinigų sumą į „Sodros“ biudžetą. Bet pensija to asmens, kuris dirba trumpiau, nors uždirba dvigubai daugiau, bus žymiai mažesnė“, – lygina Ž.Mauricas.
Anot jo, nėra vieno atsakymo, kokia pensijų sistema būtų teisinga, mat vienos valstybės skatina kiek įmanoma ilgiau pasilikti darbo rinkoje ir moka didesnius priedus prie pensijos, kitos valstybės tam neteikia didelės svarbos.
„Skirtumai yra labai dideli ir Lietuvos pensijų sistema skatina kiek tik įmanoma ilgiau likti darbo rinkoje ir kaupti stažą. Tai yra didelis iššūkis ateičiai, ypač jaunimui, kuomet populiarėja įvairūs lanksčios formos darbo santykiai – nesukaupę viso darbo stažo tie žmonės rizikuoja užsidirbti mažesnes pensijas“, – sako Ž.Mauricas.
Anot jo, pensijų sistema turėtų judėti nuo stažo vertinimo, prie įmokų vertinimo – turėtų atsirasti glaudesnis ryšys tarp žmogaus įmokų ir jo gaunamų išmokų: „Dabar tarsi svarbiau prabūti darbe nuo 8 iki 5 val., negu padaryti kažkokius darbus.“
„Sistemoje galbūt didelės logikos nėra, nes pensijos mažos, Lietuva apskritai mažai skiria pensijoms ir mūsų pensijų sistema turi labai didelį perskirstymą. Daug uždirbantys žmonės neskatinami išlįsti iš vokelių, nes jie gautų santykinai panašų pensijos dydį kaip tie, kurie uždirba mažai. O nukenčia tie, kurie nesukaupia pakankamai stažo, ir ypač tie, kurie nesukaupia 15 metų“, – pastebi Ž.Mauricas.
Jis siūlytų aiškiai išskirti bazinę pensiją, kurią gautų visi gyventojai nepriklausomai nuo to, kiek ir ką jie dirbo, bei individualią pensiją, kuri jau tiesiogiai priklausytų nuo sumokėtų įmokų.
„Perskirstymas vyktų per bazinę pensiją, kuri visiems mokama vienoda nepriklausomai nuo stažo. Kai bus visiškai atskirta bendroji ir individualioji pensija, tada ta sistema bus aiškesnė ir nebus tokių klausimų, tai sąžininga, ar nesąžininga. Dabar pasižiūrėjus iš kaupiančiojo pusės, tai aišku, kad nesąžininga. (…) Dabar tarsi ir atskirta – yra bendroji, yra individualioji, bet bendroji pensija vis tiek priklauso nuo stažo. Dabar mūsų sistema dėl istorinio paveldo atėjusi tokia, kad perskirstymas labai didelis, nors mokestis taikomas itin progresinis – jis sumokamas, tačiau už tai nieko negaunama“, – grindė Ž.Mauricas.
Jis atkreipė dėmesį, kad maksimalios pensijos dažnu atveju tesiekia apie 500 eurų, ir tai nėra didelis motyvatorius mokėti didesnes įmokas.
„Lietuvoje žmonės darbo rinkoje ilgai lieka ne dėl to, kad nori pasididinti pensiją, bet dėl to, kad tos pensijos yra žemos. Jie lieka iš reikalo“, – sako Ž.Mauricas.
Kitas ekonomisto pastebėjimas – anksčiau šešėlyje lindėję asmenys nemotyvuojami iš jo išlįsti, kadangi jei stažo jie neturi, arba darbo užmokestis mažas, didelio skirtumo mokėdami įmokas jie išmokų dalyje nepajus.
