Praėjusių metų paskutinį ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių apdraustųjų pajamos siekė 2060 eurų prieš mokesčius.
Per metus, 2023 m. IV ketvirtį palyginus su 2022 m. pabaiga, pajamos „į rankas“ paaugo 122 eurais arba 11,7 proc.
Tokie skaičiai, anot „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, neblogi, nes išlaikytas dviženklis pajamų augimas kaip ir įprastai. Tokį augimą lėmė minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas 15,1 proc., valstybės tarnautojų bazinio dydžio didinimas 2,8 proc., taip pat įmonių nenoras prarasti turimų darbuotojų.
-
Darbdavys jau kurį laiką nedidina algos? Ekspertė davė patarimų, ką tokiu atveju daryti
-
Štai kokias minimalias algas šiemet gauna skirtingų šalių piliečiai: kaip tarp jų atrodo Lietuva?
-
Atskleidė, kas sausį mokėjo didžiausias algas – vienoje įmonėje vidutinis atlyginimas pasiekė net 38,6 tūkst. eurų
Sumos neblogos lyginant ir su kainų augimu. K.Zitikytės teigimu, iki 2023 m. vidurio kainų augimas išties viršijo atlyginimų augimą, bet antroje metų pusėje situacija apsivertė aukštyn kojomis ir atlyginimų augimo kreivė pralenkė kainas.
Sparčiausiai pajamos augo statybų sektoriuje – 15,9 proc. iki 1480 eurų prieš mokesčius.
„Mes tai vertintume atsargiai, nes tiesiog pasikeitė apmokėjimas dirbančiojo lauke, taip pat atsirado skaidriai dirbančiojo asmens kortelės“, – sakė K.Zitikytė.
Tačiau aukštos pridėtinės vertės veiklų darbo pajamų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis: informacijos ir ryšių įmonėse atlyginimai padidėjo 7,9 proc. iki 3143 eurų prieš mokesčius, finansų ir draudimo – 9 proc. iki 2932 eurų prieš mokesčius.
Pilniausios piniginės – Neringoje
Didžiausios pajamos fiksuojamos Neringos savivaldybėje. 2023 m. lapkričio duomenimis, čia gyvenantieji gavo apie 2937 eurus prieš mokesčius, kai 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu sumos siekė 2662 eurus. Taigi metinis augimas siekia 10,3 proc.
Vilniaus miesto savivaldybė liko antroje vietoje su 2335 eurus siekiančiomis vidutinėmis pajamomis. Per metus jos paaugo tik 9 proc.
Trečioje vietoje – Kaunas su 2014 eurų prieš mokesčius. Metinis augimas – 11,7 proc.
Visgi Neringos savivaldybė, anot K.Zitikytės, pirmoje vietoje jau ne pirmą kartą išsilaiko ne veltui.
„Ten dirbančiųjų skaičius nėra didelis, be to, tikėtina, kad daugelis tų žmonių yra dirbantieji Vilniuje, bet deklaravę gyvenamąją vietą Neringoje. Todėl ir matome tokius skaičius“, – paaiškino ji.
Tuo metu pačios mažiausios pajamos fiksuotos Jurbarko rajono savivaldybėje. Ten gyventojai vidutiniškai gauna apie 1433 eurus prieš mokesčius. Per metus jų pajamos paaugo 9,2 proc. nuo 1311 eurų.
Antroje vietoje nuo galo – Kelmės r. sav. su 1457 eurais ir 13,4 proc. metiniu augimu.
Pabaigoje ir Biržų r. sav. su 1460 eurų prieš mokesčius ir 11,5 proc. metiniu augimu.
Be to, „Sodros“ atstovės teigimu, pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų miestų pernai vėl sumažėjo ir siekia iki 400 eurų. Ekspertės manymu, tai lėmė Vilniuje mažiau nei likusioje Lietuvoje augusios pajamos. Sostinėje atlyginimai pernai paaugo apie 9 proc., kai kitose vietovėse – apie 11–12 proc.
Atleidimų mažiau nei įdarbinimų
Apdraustųjų skaičius 2023 m. pabaigoje buvo 12,5 tūkst. didesnis nei prieš metus. Be to, pernai į darbą priimta 26,2 tūkst. daugiau žmonių nei atleista.
Sumažėjęs darbo rinkos aktyvumas ypač stebėtas 2023 m. pabaigoje. Verslai suprato, kad atleistus darbuotojus sudėtinga susigrąžinti, tad drastiškų veiksmų nebesiėmė.
Tad visuose sektoriuose apdraustųjų skaičius augo arba liko stabilus. Tik prekyboje ir apdirbamojoje gamyboje buvo stebimas sumažėjimas, atitinkamai 4,5 tūkst. ir 4,3 tūkst. žmonių.
Tačiau tai palietė net ne visas, o tik tris apdirbamosios gamybos sritis: medienos ir baldų gamybą, drabužių siuvimą.
Dirbančių senjorų daugėja
Be to, „Sodros“ duomenimis, plečiasi vyresnių nei 60 metų dirbančiųjų gretos. 2023 m. gruodį jų buvo 161,3 tūkst.
Šis skaičius ne toks tolimas nuo iki 30 metų dirbančiųjų grupės, kurią pernai sudarė 192,4 tūkst. apdraustųjų.
„Tai, kad vyresnių dirbančiųjų gretos auga, rodo, jog vyresnių žmonių Lietuvoje daugėja, taip pat ilgėja ir pensinis amžius“, – komentavo K.Zitikytė.
Augo ne tik jų skaičius, bet ir pajamos. Metinis padidėjimas siekia 11,9 proc. ir tai – vienas iš sparčiausių, palyginti su visomis amžiaus grupėmis.
Pernai vidutinės jų pajamos prieš mokesčius siekė 1576 eurus.
O štai, pavyzdžiui, menkiausiai pajamos (9,1 proc.) augo jauniausiems – iki 30 metų asmenims, nors jų pajamos nei senjorų vis tiek didesnės, siekiančios 1907 eurus prieš mokesčius.
Vaiko priežiūros išmokų tendencijos
Pernai pasikeitė vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė. Anksčiau šeimos galėjo rinktis, išmoką gauti metus ar dvejus, o dabar galima rinktis tarp 1,5 ir 2 metų.
53 proc. šeimų pasirinko gauti vaiko priežiūros išmoką 18 mėnesių, 47 proc. – 24 mėn.
„Žinoma, 90 proc. buvo moterų, bet 10 proc. jau buvo ir vyrų. Apie 1340 vyrų pasinaudojo neperleidžiamais mėnesiais, atsiradusiais nuo praėjusių metų. Tai reiškia, kad 2 mėn. priklauso vaiko priežiūros išmoką gauti tėčiams.
Jeigu vyras nusprendžia neimti šių mėnesių, jis negali jų atiduoti mamai ar kitam nariui, kuris nuspręstų gauti vaiko priežiūros išmokos. Vyrui nepasirinkus, šeima tų mėnesių tiesiog negautų.
O finansinės paskatos rinktis šią išmoką yra didelės, nes mokama tokia suma, koks žmogaus gaunamas darbo užmokestis“, – komentavo K.Zitikytė.
Mažesnės trukmės vaiko priežiūros išmokas rinkosi gauti aukštesnes pajamas gaunantieji, aukštesnes pareigas užimantieji ir dažniau miestuose gyvenantys tėvai.
