Kiekvienam pagal poreikį
Laiko gaišimas kelyje, skubėjimas ir lėkimas į vieną ar kitą įstaigą tik dėl kelių sekundžių – sutarties ar bet kurio kito dokumento pasirašymo – jau praeitis. Elektroninis arba mobilusis parašas leidžia tai padaryti iš bet kurios pasaulio vietos – kur žmogus bebūtų. Svarbiausia, su savimi turėti USB laikmeną, lustinę kortelę ar mobilųjį telefoną, kurio SIM kortelėje yra užkoduotas asmens elektroninis parašas. Pastarojo juridinė galia – tokia pat kaip ir ranka suraityto parašo, o laikmena – tik jo „forma“, kuri kiekvienam pagal patogumą ir įpročius.
Pagrindinis dalykas, kurį turėtų įvertinti besirenkantys tarp e. parašo ir mobiliojo e. parašo – mobilumas. Lustinėje kortelėje arba laikmenoje užkoduotu e. parašu ketinantis naudotis žmogus turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jam visada reikės kompiuterio ir kortelių skaitytuvo. Mobilusis parašas šiuo klausimus skiriasi – mat pasirašant mobiliuoju e. parašu, užtenka su savimi turėti mobilųjį telefoną.
Daugėja mobiliųjų e. parašų
E. parašo plėtrą Lietuvoje gerokai paspartino Europos Sąjungos fondų investicijos. Jos panaudotos kuriant reikiamą programinę įrangą, taip pat identifikavimo elektroninėje erdvėje ir e. parašo panaudojimo sprendimus. Šiuo metu galimybę naudoti e. parašą turi daugiau kaip milijonas šalies gyventojų.
Deja, faktinis naudojimasis tokiu parašu – kur kas mažesnis. „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros departamento direktorius Benas Bagdonas tikina, kad tikraisiais e. parašo naudotojais galime vadinti tik penktadalį visų turinčių e. parašo sertifikatą. „Tai yra mobiliojo e. parašo turėtojai ir vartotojai, kurie, jausdami poreikį, e. parašo sertifikatą įsigijo iš sertifikavimo paslaugų teikėjo. Kalbant apie e. parašo sertifikatų skaičiaus dinamiką, siūlyčiau vertinti tik mobilųjį e. parašą, nes jis tiksliausiai apibūdina e. parašo skvarbą“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus mobiliojo e. parašo turėtojų skaičius kasmet augo 60–75 proc. „Mano vertinimu, tai – gana aukštas rodiklis. Vis daugiau gyventojų atranda aptarnavimo patogumą elektroninėse sistemose, panaudojant mobilųjį e. parašą“, – kalbėjo B. Bagdonas.
Turi, bet nežino
Viena iš didžiųjų kliūčių, kodėl dalis gyventojų nedrąsiai naudoja e. parašą, B. Bagdonas įvardijo tiesiog švietimą. Pavyzdžiui, didžioji dalis piliečių turi asmens tapatybės korteles, tačiau net nežino, jog jose jau yra e. parašas., kurį norint panaudoti tereikia įsigyti skaitytuvą.
Nuo 2009 metų išduotose asmens tapatybės kortelėse jau yra užkoduotas elekktroninio parašo sertifiktas, kuris rodo – kas išdavė elektroninį parašą, kuriam laikui ir kokiam asmeniui. Su asmens tapatybės kortele išduotas e.parašo sertifikatas galioja 3 metus, o jiems prabėgus, sertifikatą reikia paprasčiausiai prasitęsti.
Tam tikrais atvejais, priežastimi, galbūt galėtų būti menkas kompiuterinis raštingumas ar e. parašo kaina. Tačiau esminių trukdžių, kurie neleistų gyventojams naudotis patogiu ir greitu būdu pasirašyti dokumentus, neįžvelgė. Direktorius pastebėjo tik tai, kad dar neteko kalbėtis su žmogumi, kuris išbandęs e. parašą grįžtų prie įprasto pasirašinėjimo ranka.
Neteko kalbėtis su žmogumi, kuris išbandęs e. parašą grįžtų prie įprasto pasirašinėjimo ranka.
„Neteko kalbėti su žmogumi, kuris grįžtų prie kito autentifikavimo būdo po to, kai išbando mobilųjį e. parašą paslaugų teikėjų savitarnos sistemose, ypač elektroninėje bankininkystėje. Žmonės nori naudotis e. parašu, ir tai rodo statistika: nuo 2014 metų e. parašu pasirašytų operacijų skaičius komercinių bankų e. bankininkystės sistemose kasmet augo dvigubai ar dar daugiau“, – pastebėjo B. Bagdonas.
Naudotis – paprasta
Žmonių ryžtą išbandyti e. parašą neretai atbaido baimė, kad naudotis juo gali būti labai sudėtinga. Tačiau elementarius kompiuterinio raštingumo įgūdžius turinčiam žmogui tai – neturėtų būti sunki užduotis. O kiekvienas, norintis išmokti ar padėti atrasti interneto galimybes savo artimiesiems, gali pasinaudoti bibliotekose esančiaį viešąja interneto prieiga. Panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas, visoje Lietuvoje tokių prieigos taškų įkurta jau apie 1300.
E. dokumentams pasirašyti galima naudoti ne vieną būdą – „iSign“, „GoSign“, „Signa Web“ ar kitas sistemas, galiausiai apsilankyti Lietuvos vyriausiojo archyvo tarnybos puslapyje. Atvėrus programas, tereikia įkelti į jas norimą pasirašyti dokumentą, suvesti reikiamus duomenis ir dokumentas – pasirašytas.
„Iš tikrųjų, jei žmogus moka atrakinti telefono ekraną savo sugalvotu PIN kodu, vadinasi, jis mokės naudotis ir mobiliuoju e. parašu“, – neabejojo „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros departamento direktorius.
Kaip jį gauti?
E. parašo gavimo būdas priklauso nuo to, kokią laikmeną žmogus pasirenka naudoti. Norint gauti e. parašą USB laikmenoje ar lustinėje kortelėje, reikėtų kreiptis į valstybės įmonę Registrų centras arba „Skaitmeninio sertifikavimo centrą“, užpildyti prašymą ir laukti, kol jis bus pagamintas. O nusprendusiems išbandyti mobilųjį e. parašą reikėtų kreiptis į „Omnitel“, „Bitės“, „Tele2“ ar „Teledemos“ ryšio operatorius.
Kaip minėta, asmens tapatybės kortelėje esantį elektroninį parašą dažnas pilietis turi, tačiau pats to nežino. Šiuo atveju, kalbama apie piliečius, kuriems asmens tapatybės kortelė išduota nuo 2009 metų. Tie, kurių dokumentai senesi, turėtų kreiptis į Migracijos tarnybą ir užsisakyti naujus. Detali informacija, ką ir kaip reikia daryti, pateikiama Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
