Nuo balandžio iki birželio darbuotojų iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos padaugėjo 44 tūkst., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais.
Oficialūs duomenys rodo, kad dabar Britanijoje dirba 2,23 mln. žmonių iš ES ir kad jų skaičius, palyginti su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 238 tūkstančiais.
Oficialūs duomenys rodo, kad dabar Britanijoje dirba 2,23 mln. žmonių iš ES.
Per tą patį trijų mėnesių laikotarpį Britanijoje 52 tūkst. sumažėjo bedarbių – dabar jų yra 1,64 mln.
Tai pirmieji duomenys, paskelbti po birželį vykusio referendumo, kai britai nubalsavo už išstojimą iš ES.
Darbo biržos skelbiamais duomenimis, darbuotojų iš aštuonių Rytų Europos valstybių dabar yra keturis kartus daugiau negu jų buvo prieš 10 metų.
Taip pat paaiškėjo, kad Britanijoje dirba 266 tūkst. žmonių iš Bulgarijos ir Rumunijos – jų skaičius, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu, išaugo apie 87 tūkstančiais. Šių dviejų valstybių piliečiai gali dirbti Europos Sąjungoje be apribojimų nuo 2014 metų sausio.
Iš likusių ES šalių yra atvykę apie 944 tūkst. darbuotojų.
Apskritai, nuo balandžio iki birželio Jungtinėje Karalystėje dirbo 2,23 mln. ES piliečių – 238 tūkst. daugiau nei pernai.
Darbuotojų iš ne ES šalių skaičius liko beveik nepakitęs: jų yra apie 1,21 mln.
Lordas Andrew Greenas, organizacijos „Migration Watch“ vadovas, sakė, kad šie skaičiai žymi „itin reikšmingą etapą“.
„Ši masinė migracija daro didelį spaudimą vietinėms bendruomenėms, kurioms reikia daug aiškinti apie referendumo pasekmes. Šie nauji statistiniai duomenys pabrėžia, kad svarbu ne tik atgauti savo sienų kontrolę, bet ir smarkiai sumažinti migracijos tinklą“, – pridėjo jis.
Premjerė Theresa May pažadėjo po „Brexit“ įvesti apribojimus imigrantams iš ES šalių. Manoma, kad šis klausimas bus vienas iš svarbiausių besiderint dėl Didžiosios Britanijos ateities Europoje. Tuo tarpu Europos lyderiai perspėjo, kad šalis neteks galimybės prekiauti bendrojoje rinkoje, jei nesuteiks imigrantams iš ES judėjimo laisvės.
Darbo rinka Didžiojoje Britanijoje prieš referendumą išliko ganėtinai stipri, tad nenuostabu, kad užsidirbti siekiantiems imigrantams šalis itin patraukli.
„Užsienyje gimusių ir Jungtinėje Karalystėje dirbančių žmonių skaičius stabiliai didėja. Dar per anksti sakyti, kokia patraukli ši šalis bus po „Brexit“ ar nustatyti imigrantų skubėjimą atvykti čia, kol tebegalioja laisvo judėjimo taisyklės“, – BBC sakė Oksfordo mokslininkė Madeleine Sumption.
Imigrantai kalti dėl algų mažėjimo?
Skaičiuojama, kad masinė imigracija kai kuriems dirbantiems britams kainavo apie 436 svarus sterlingus atlyginimo per metus. Organizacijos „Resoluton Foundation“ duomenimis, ryšys tarp sparčiai didėjančios pigios darbo jėgos iš Rytų Europos pasiūlos bei sumažėjusių britų atlyginimų tikrai yra.
Kai kuriuose šalies miestuose nuo 2004-ųjų imigrantų populiacijai padidėjus net iki 400 proc., algos ženkliai sumažėjo. Jeigu, kaip žadėta buvusio premjero Davido Camerono, grynoji migracija sumažėtų 100 tūkst. per metus, kvalifikuotų darbuotojų alga padidėtų iki 0,6 proc. arba 150 svarų sterlingų.
Nuo 2009-ųjų mažai apmokamus darbininkus samdančioms kompanijoms užsieniečius įdarbinti tapo pigiau nei britus. Referendume „Brexit“ palaikę politikai tvirtina, kad ataskaita atskleidžia skaudžiausią Didžiosios Britanijos žaizdą – nepakankamai vertinamus ir sunkiai dirbančius britus.
Tuo tarpu išstojimui iš ES nepritariantys politikai jau kurį laiką tvirtina, kad mažai apmokamų ir nekvalifikuotų darbų britai tiesiog nenori, tad darbdaviai daug metų susiduria su šia problema bei privalo samdyti užsieniečius.
