Apie 50 proc. pernai augęs Lietuvos komercinių bankų pelnas ir nenoras juo dalintis su visuomene – itin mažos indėlių palūkanų normos ir net kai kurių dalyvių kalbos apie planus didinti paslaugų įkainius – prieš mėnesį atkreipė Lietuvos banko ir Finansų ministerijos dėmesį.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pabrėžia, kad rekordinį pelno augimą labiausiai lemia ne bankų verslo sprendimai, o išskirtinės aplinkybės – Europos centrinio banko didinamos bazinės palūkanų normos, valstybės pagalba verslui per pandemiją, gyventojų ir įmonių indėlių augimas. Dėl šių aplinkybių Lietuvos komerciniai bankai apie 11 mlrd. eurų lėšų laiko Europos centriniame banke (ECB) ir gauna už tai pajamas iš palūkanų, kurios per metus gerokai pakilo. Tuo tarpu indėlių gyventojams pusėje adekvataus augimo nebuvo matyti.
Tad ketvirtadienį G.Šimkus ir finansų ministrė G.Skaistė informavo, kad nuo šių metų antrojo ketvirčio bankams planuojama įvesti laikinąjį solidarumo įnašą.
Pasak ministrės, dvejus metus – iki 2025 metų – įnašą turėtų mokėti kredito įstaigos, kuriose Lietuvos rezidentų laikoma indėlių suma ne mažesnė nei 400 mln. eurų – apie 1 proc. nuo visų indėlių.
Papildomas mokestis bankams būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Kaip minėta, grynųjų palūkanų pajamas bankai daugiausia uždirba laikydami lėšas Europos centriniame banke.
G.Šimkus pabrėžė, kad šį mokestį mokėtų keletas didžiųjų Lietuvos kredito įstaigų, bet tik nuo perteklinių pelnų – įnašas nukreiptas į netikėtą, neplanuotą bankų pelno dalį ir nekelia ilgalaikių pasekmių finansinės sistemos stabilumui.
„Į šitą solidarumo įnašą reikia žiūrėti su tam tikru ramumu. Jis yra formuojamas, kaip įnašas nuo grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalies – jei ta dalis nesirealizuotų, įnašo nebūtų. <...> Mokestis įprastinės veiklos pelno neveiktų“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
2023 metais įnašas bus apskaičiuojamas pagal 2018–2021 m. grynųjų palūkanų pajamas, už 2024 m. – pagal 2019–2022 m. grynųjų palūkanų pajamas.
Įnašo tarifas sieks 60 proc., o galios dvejus metus iki 2025 metų.
Kaip 15min teigė Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė, bankų sektoriuje grynosios palūkanų pajamos 2018-2021 m. siekė vidutiniškai 520 mln. eurų, o 2023 ir 2024 metais gali pasiekti 1,3 mlrd. eurų – t.y. padidėti daugiau nei dvigubai.
„Solidarumo įnašas būtų skaičiuojamas tik nuo grynųjų palūkanų pajamų prieaugio, kuris viršytų 2018-2021 m. vidurkį daugiau kaip 50 proc., arba siektų apie 800 mln. eurų. Taigi, skirtumui tarp 1,3 mlrd. Eur ir 800 mln. Eur būtų taikomas 60 proc. įmokos tarifas. Konkretus įmokos dydis 2023 m. priklausys ir nuo to, kada įsigalios naujas įstatymas“, – paaiškino N.Valinskytė.
Atitinkamai, 2024 m. galios ta pati formulė, tik lyginama bus su 2019-2022 m. vidurkiu.
„Jeigu indėlių palūkanos augtų greičiau ir indėlininkai labiau rinktųsi terminuotus indėlius ar aukštesnes palūkanas siūlančias kredito įstaigas, t. y. bankų palūkanų išlaidos augs sparčiau, gali nutikti, kad minėta 50 proc. ir nebus pasiekta ir papildomas įnašas nebus mokamas“, – pridūrė ji.
Mokės jau šiais metais
Ministrė tikisi, kad solidarumo įnašo projekto įstatymą Seimas priims dar šiemet, o naujas mokestis būtų pradėtas rinkti nuo antrojo ketvirčio. Per dvejus metus tikimasi surinkti 510 mln. eurų pajamų. Už šį įnašą surinktos lėšos būtų nukreiptos krašto apsaugai stiprinti.
„Tikimės, kad Seimas priims atsižvelgiant į esamus finansavimo poreikius. Šiandien užregistruojame derinimą, po to keliaus į Vyriausybę, kai Vyriausybė patvirtins, keliaus į Seimą. Tikimės, kad įnašą galėsime rinkti nuo antro ketvirčio“, – atskleidė G.Skaistė.
Nors ši Vyriausybė yra anksčiau teigusi, kad naujiems mokesčiams turėtų būti pereinamasis laikotarpis, ministrė argumentavo, kad skubą lemia išskirtinės aplinkybės.
„Turi būti pereinamasis laikotarpis, bet kai identifikuojamos išskirtinės aplinkybės, tokiu atveju galima daryti sprendimus greičiau. Vyriausybė suderino pasiūlymą su Valstybės kontrole ir paskelbtos išskirtinės aplinkybės dėl geopolitinės situacijos ir poveikio viešiesiems finansams, reaguojama į geopolitinę įtampą ir išaugusius poreikius finansuoti krašto apsaugą čia ir dabar. Šis sprendimas yra dėl išskirtinių aplinkybių, o naujiems įstatymo projektams tie terminai bus išlaikomi“, – teigė G.Skaistė.
Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti įvairius karinio mobilumo poreikius: rekonstruoti kelius, kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.
Iš viso karinio mobilumo projektams Lietuvoje reikėtų 963 mln. eurų, tad bankų solidarumo įnašas padengs pusę šios sumos (510 mln. eurų). Likusią dalį ketinama padengti Europos Sąjungos lėšomis.
Nemano, kad reikėtų didinti pelno mokestį
Šiuo metu didieji bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, moka didesnį pelno mokestį negu kitos įmonės. 2021 metų pabaigoje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis porai metų įvestą 20 proc. pelno mokesčio tarifą, taikomą daliai bankų, padarė nuolatiniu. Įprastas pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc.
Beje, socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartinį papildomą 5 proc. pelno mokestį bankams ir kredito įstaigoms padidinti iki 15 procentų. Tai reikštų, kad bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas ir 5 proc. papildomas) padidėtų iki 30 procentų.
Tačiau G.Skaistė tvirtino, kad šiuo metu bankų pelnas auga dėl išskirtinių aplinkybių, tad papildomo pelno tarifo uždėjimas išskiria sektorių iš kitų.
„Padidinant neterminuotai nebūtų taikliausias sprendimas. Neturint išskirtinių aplinkybių taikyti šiam sektoriui padidintą tarifą nematau priežasčių“, – mano ministrė.
Indėlių palūkanas pakėlė tik po kalbų apie naują mokestį
Įprastiniais metais Lietuvos komercinių bankų sektorius uždirba apie 300 mln. eurų per metus, tačiau 2022 metais ši suma siekė apie 50 proc. daugiau, o 2023 metais, prognozuojama, gali priartėti net prie milijardo eurų.
„Išskirtinės aplinkybės suteikia pagrindo tikėtis solidarumo“, – prieš mėnesį sakė G.Šimkus.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Tiesa, po kalbų apie naują mokestį didieji bankai vienas po kito suskubo kelti palūkanų normas. Jei prieš mėnesį 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos didžiuosiuose bankuose siekė nuo 0,2 proc. iki 1,25 proc., o kredito unijose ir mažesniuose bankuose – 2,8–2,9 proc., tai šiandien situacija jau kitokia.
SEB bankas 12 mėn. indėlių palūkanų normas pakėlė iki 2 proc., o „Swedbank“ ir „Luminor“ jos siekia 1,5 proc.
Be to, „Luminor“ bankas, ketinęs nuo balandžio 1 dienos branginti paslaugų įkainius klientams, pranešė, kad stabdys tokį savo sprendimą.
Peržiūrės fiksuotas palūkanas
G.Šimkus teigia, kad pernai bankų uždirbti rekordiniai pelnai išryškina ir vietos finansų rinkos ypatumus, tokius kaip didelė koncentracija rinkoje, menkas taupymo priemonių pasirinkimas, ribotas finansinis raštingumas.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalyse dėl dominuojančių kintamų palūkanų normų paskolų palūkanos yra ir vienos aukščiausių euro zonoje.
„Šiame regione nėra išskirtinių operacinių sąnaudų, didesnio skolininkų rizikingumo, o kuo mes skiriamės – rinka pakankamai koncentruota. Koncentracijos situacija rinkoje vienas pagrindinių veiksnių, kuris apibrėžia maržos dydį Lietuvoje“, – anksčiau sakė G.Šimkus.
Susidariusioje situacijoje Lietuvos bankas siūlo dviejų krypčių veiksmus: konkurencijos ir vartotojų pasirinkimo skatinimą ir veiksmus dėl nelaukto bankų pelno.
Skatindamas konkurenciją ir didindamas vartotojų pasirinkimą, Lietuvos bankas taip pat imsis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.