Dr. Khalique Zahiras atrado investicinį fondą, kuris atitinka jo religinius įsitikinimus. „Azzad Asset Management“ investicinė grupė laikosi pagrindinių islamo principų: neinvestuoja į alkoholio, tabako pramonę, neskolina pinigų už palūkanas. „Jie siūlo mums priimtinus dalykus ir kaip musulmonams, ir kaip investuotojams,“ – sakė K.Zahiras.
Chirurgas iš Virdžinijos teigia neieškojęs fondo, kuris siūlytų ypatingai didelį pelną. „Noriu, kad mano investicijos augtų, tačiau augtų protingai,“ – samprotauja K. Zahiras. Jo nuomone, pastarieji metai įrodo, kaip rizikinga yra investuoti į tai, ko nėra.
„Azzad“ yra viena iš mažiausiai tuzino kompanijų, siūlančių fondus, kurie sudaromi vadovaujantis religiniais principais. Kompanija „Morningstar Inc.“ iš viso valdo 170 investicinių fondų, iš kurių 100 sudaryti vadovaujantis tikėjimo dogmomis. Dar keletas tuzinų šios kompanijos fondų yra paremti socialinio atsakingumo principais: pinigai investuojami į įmones, kovojančias prieš smurtą, besirūpinančias aplinkosauga ir darbuotojų teisėmis.
Tokius investuotojus vienijančios organizacijos „Social Investment Forum“ atstovai sako, jog nuo 1995 m. jai priklausančių narių turtas iki 2007 m. išaugo keturgubai – iki 2,7 trilijono dolerių.
Religiniai fondai atsirenka kompanijas, į kurias investuos, pagal tai, kiek šios atitinka keliamus moralinius ir kitus reikalavimus. Skirtingų fondų prioritetai gali skirtis dėl konkretaus išpažįstamo tikėjimo. Vėliau atrinktos kompanijos tikrinamos pagal kolektyvinės atsakomybės, vadovavimo ir darbo santykių kriterijus.
Daugeliu atveju kompanijoms, siūlančioms tokius fondus, nusižengti religiniams principams tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, ne visoms įmonėms lengva laikytis visų šariato normų, islamo teisės ar Korano nuostatos, draudžiančios spekuliuoti palūkanomis.
Katalikiškomis dogmomis besivadovaujantis investuotojas S.Saladino sako, jog kapitalistiniame pasaulyje visos įmonės stengiasi uždirbti pinigų kažkieno kito sąskaita. Tačiau ir jis yra investavęs į fondus, kurie griežtai laikosi katalikiškų principų.
„Azzad“ atstovė Fatima Iqbal pripažįsta, jog neįmanoma visiškai išvengti kompanijų, kurios negautų pajamų iš palūkanų. Todėl fondai pasirenka tas bendroves, kurių pajamos iš palūkanų sąlyginai nėra didelės. „Azzad“ net paskaičiuoja, kiek kiekvienas jos klientas gauna pelno vien iš palūkanų, kad vėliau šis galėtų tą sumą paaukoti labdarai – tai tarsi finansinis apsivalymas.
Katalikiškomis dogmomis besivadovaujantis investuotojas Samas Saladino sako, jog kapitalistiniame pasaulyje visos įmonės stengiasi uždirbti pinigų kažkieno kito sąskaita. Tačiau ir jis yra investavęs į fondus, kurie griežtai laikosi katalikiškų principų.
S.Saladino niekuomet neinvestuotų į kompanijas, kurios pelnosi iš abortų, kontraceptinių priemonių ar remia homoseksualų santuokas. Jis skeptiškai žiūrėjo ir į bendroves, kurių vadovai gauna besaikius atlyginimus. Taip vyras sugebėjo atsispirti pagundai savo pinigus patikėti bankrutavusiai „Lehman Brothers“.
Religinius fondus valdančios kompanijos gali daryti įtaką toms įmonėms, į kurias investuoja. Tai gali būti atskirų akcininkų patarimai, o kraštutiniu atveju – ir akcininkų valdybos rezoliucija, nuo kokios veiklos įmonė turėtų susilaikyti.
Šiuos fondus kontroliuojančios kompanijos supranta, jog pasirinkus tokį kelią, kai investuojama ne tik siekiant kuo didesnio pelno, būtina ieškoti kompromiso tarp tikėjimo vertybių ir rinkos ekonomikos dėsnių. Visame pasaulyje atsiranda įmonių, kurios yra linkusios ieškoti dialogo su religinėmis bendruomenėmis.
Socialiai atsakingi fondai dalį savo investicijų skiria mikropaskolų programoms besivystančiose šalyje, taip pat mažas pajamas gaunančioms šeimoms JAV.
Žvelgiant iš šalies, religiniai fondai atneša neblogų rezultatų. Gruodžio viduryje pagrindinėms akcijoms nuvertėjus vidutiniškai 38 proc., didesnių nuostolių patyrė vos 26 iš 100 tikėjimu paremtų „Morningstar“ fondų.
