Prieš trejus metus atnaujintame finansų ministro įsakyme „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, kad valstybės lėšos gali būti laikomos tik tuose bankuose, kurie turi ne mažesnius nei numatyta reitingo agentūrų suteiktus kredito reitingus. „Moody's Investors Service“ – Al, „Standard & Poor's“ – A+, „Fitch Ratings“ – A+.
Sunkmečiu dalis bankų taupumo sumetimais atsisakė reitingo agentūrų paslaugų.
Iš reitinguojamųjų žemiau finansų ministerijos nustatytos ribos smuko „Swedbanko“ rodikliai: „Moody's“ jiems nustatytas A2, S&P – A, „Fitch“ – A reitingas.
Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius Audrius Želionis sako, kad įsakyme nustatytų reitingo reikalavimų neatitinka ne tik „Swedbank“: „Kai kurie bankai neturi reitingų, todėl valstybės iždo lėšos nėra investuojamos ir į šiuos bankus. Įsakymas yra galiojantis, todėl jo yra ir bus laikomasi. Tačiau dėl komerciniams bankams keliamų reikalavimų keitimo jau kurį laiką svarstome. Keliamų reikalavimų sumažinimas turi tiek pranašumų, tiek trūkumų“.
Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus įsitikinęs, kad ministro įsakymą reikia keisti, nes nuo 2006 metų labai daug visko įvyko ir požiūris į pačias agentūras yra pasikeitęs, ir jų vertinimai negali būti lemiami.
Jo įsitikinimu, naujoje įsakymo redakcijoje galėtų būti numatyta, kad šių agentūrų reitingai nebūtų privalomi. Svarbiausias argumentas, vertinant banko patikimumą, – Lietuvos banko reikalavimai.
Centrinis bankas skelbia, kad šiuo metu visi Lietuvoje veikiantys bankai atitinka keliamus likvidumo ir kitus reikalavimus.
