„Sunku prisiminti laikus, kada darbo užmokestis taip augtų. Nereikia būti būrėju, kad pasakytum, kad šitas augimas sulauks daug skepsio“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė. Tačiau ji akcentuoja – augimas nėra formalus.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 892 eurus. Tai beveik 98 eurais, arba 12,4 proc., daugiau nei prieš metus.
„Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonominis augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi MMA ar nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja.
„Sodra“ skaičiuoja, kad dažniausiai pajamų augimą pajuto tie, kurie uždirba mažiausiai. Pavyzdžiui, atlyginimai didėjo dviem trečdaliams tų žmonių, kurių atlyginimai siekė MMA ar mažiau. Didesnį atlyginimą gaunančių tarpe atlyginimai didėjo kas trečiam darbuotojui.
„Dažniau nei kitur tokių žmonių, kurių pajamos padidėjo 10 proc. ir daugiau, reikėtų ieškoti tarp tų žmonių, kurie prieš metus gavo MMA ar mažesnę algą“, – pažymi J.Varanauskienė.
Trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ar mažiau, šiemet jau uždirbo bent dešimtadaliu daugiau. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.
Patikinama, kad atlyginimų augimas nėra tik formalus. Šiuo metu uždirbančiųjų mažiau nei MMA gyventojų dalis yra istorinėse žemumose, Lietuvoje nebeliko savivaldybės, kurioje MMA uždirbtų daugiau nei 15 procentų gyventojų.
Taip pat nurodoma, kad „Sodros“ grindų poveikis tapo paskata darbdaviams padidinti algas – kitu atveju įmokas už socialinį draudimą vis tiek reikėtų susimokėti ne mažiau nei nuo MMA.
„Jei gyventume ne ekonominio pakilimo cikle, tie sprendimai nebūtų tokie veiksmingi, ir tokių teigiamų pokyčių mes nematytume“, – teigia J.Varanauskienė.
Tai lemia, kad daugiau gyventojų sukaups būtinąjį stažą pensijai ir gaus didesnes pensijas.
„Daugelio minimalią ar mažesnę algą pernai uždirbusių darbuotojų pajamos padidėjo daugiau negu tik MMA pokytis. Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga buvo padidinta“, – dėsto J.Varanauskienė.
Atlyginimams augant stiprėja ir grėsmės
J.Varanauskienė vertina, kad jei MMA ir toliau bus didinamas, mažas pajamas gaunančių žmonių atlyginimai toliau didės ir reikšmingai lems visų atlyginimų augimą.
Tačiau yra ir grėsmės – per spartus atlyginimų augimas gali pagreitinti galimus ekonominius neramumus.
„Ekonominių ciklų svyravimai yra neišvengiamybė. Ar juos įsiūbuoja atlyginimų didinimas? Manau, kad jis sustiprinantį poveikį daro. Tie, kurie baiminasi spartaus DU augimo, rodo į infliaciją. Dėl DU didėjimo paslaugų kainų augimas yra spartesnis, nei prekių kainų augimas. Tačiau nereikia atmesti to fakto, kad kai kuriais atvejais atlyginimų augimas yra formalus – žmogaus į rankas gaunamos pajamos nesikeičia, o keičiasi tik lapelyje“, – sako J.Varanauskienė.
Anot jos, „ėjimas iš šešėlio“ iškart tiesioginės naudos žmogaus kišenėje neparodo. Tačiau jo senatvės pensija bus didesnė.
Auga ir pensijos
Didėjant darbuotojų pajamoms, didėja ir pensijos, išmokos už vaikų priežiūrą ar nedarbo išmokos. Taip pat ir „Sodros“ biudžetas šiemet yra perteklinis.
Pensijų augimas šiuo metu yra toks pats, kaip ir atlyginimų – siekia apie 12,5 proc. per metus, turint būtinąjį stažą, o jo neturint – 12,7 proc.
Palyginimui, turintys stažą gauna maždaug 324 eurų vidutines pensijas, o tie, kurie stažo neturi – perpus mažiau, arba 179 eurus, rodo II ketv. „Sodros“ duomenys.
Tačiau pusė senatvės pensininkų tebegauna mažiau nei 300 eurų.
„Sodra“ surenka daugiau pajamų, ir ne tik „Sodra“ dėl to džiaugiasi – atsiranda galimybė didinti socialines išmokas. Pensijos yra indeksuotos ir tas pensijų augimas būtent nuo to priklauso – kaip kinta darbo užmokesčio fondas“, – sako J.Varanauskienė.
Ji patikina, kad kitos išmokos susijusios su darbo užmokesčiu (DU) – augant jam, didėja ir ligos ar vaikų priežiūros išmokos.
Nors pensijų biudžetas augo 8,7 proc. per metus, išlaidos didėjo sparčiau, arba 10,6 proc. Biudžetas tebėra perteklinis, tačiau jį apvalgo kiti „minusiniai“ biudžetai – ligos, motinystės, nedarbo draudimas. Tai nereiškia, kad pensijas galima padidinti sukaupiamu rezervu. Jis bus reikalingas atėjus ekonominiams neramumams, kurie, anot J.Varanauskienės, ilgesniu laikotarpiu neišvengiami.