Savo tinklalapyje skaičiuoklę paskelbusi Lietuvos advokatūra nurodo, kad skaičiuoklėje nėra įtrauktas PVM, kuris darytų įtaką paslaugos teikimo kainai.
„Jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo gauna per mėnesį 1000 Eur sumą (neatskaičius išlaidų ir mokesčių), tai per vienerius metus jis gauna 12000 Eur (neatskaičius išlaidų ir mokesčių). Jam dabar tenka mokestinė našta 15,79 proc., t.y. 1894,20 Eur mokėtinų mokesčių, o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 34,04 proc. – t.y. 4085,28 Eur mokėtinų mokesčių“, – rašoma tinklalapyje.
Kitas pavyzdys, jei individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 Eur sumą neatskaičius išlaidų ir mokesčių, o per vienerius metus – 24000 Eur. Pasak advokatūros, jam dabar tenka mokestinė našta yra 15,79 proc., t.y. 3788,40 Eur mokėtinų mokesčių, o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 34,04 proc., t.y. 8170,56 Eur mokėtinų mokesčių.
Tuo tarpu jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo gauna per mėnesį 3 000 Eur sumą neatskaičius išlaidų ir mokesčių, o per metus – 36000 Eur, šiuo metu jam reikia sumokėti 18,21 proc. mokesčių – t.y. 6556,20 Eur mokėtinų mokesčių. Po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 34,04 proc. – 12255,84 Eur mokėtinų mokesčių.
Dabartinę mokestinę naštą individualiai dirbantiems galima patikrinti pagal 2022 m. skaičiuoklę čia, o advokatūros sukurta skaičiuoklė, kiek reikėtų mokėti mokesčių jei Finansų pasiūlymai būtų priimti, yra čia.
Advokatai pažymi, kad skaičiuoklė yra apytikslė ir pateikta tik informaciniais tikslais. Joje nėra atsižvelgiama į GPM kreditą, o priklausomai nuo to kokie individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai bus patvirtinti, faktinė mokėtinų mokesčių suma gali keistis.
Siūlo suvienodinti savarankiškai dirbančių ir pagal individualią veiklą GPM
Tuo tarpu Finansų ministerija teigia, kad skaičiuoklė yra klaidinanti.
„Viešojoje erdvėje platinamoje skaičiuoklėje neįtraukus visų elementų, skaičiuoklė yra galimai dezinformuojanti, nes, kaip teigiama pačiame tekste – „nėra atsižvelgiama į gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kreditą“, kas reikšmingai iškreipia individualios veiklos mokesčių skaičiavimo logiką“, – teigiama ministerijoje.
„Pasirinkimas nerodyti šio elemento yra taip pat klaidinantis kaip, pavyzdžiui, dirbančių pagal darbo sutartį algą skaičiuotume nevertindami NPD“, – pabrėžiama komentare.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
„Po reformos gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri yra įmokama į biudžetą, keliauja ne tik įvairioms paslaugoms, kurias žmonėms teikia savivaldybės, bet ir mokėti bendrajai pensijos daliai. (...) Bendrąją pensijos dalį gauna tiek žmonės dirbantys pagal darbo santykius, tiek pagal individualią veiklą“, – BNS anksčiau citavo finansų ministrę Gintarę Skaistę.
„Man klausimas, kodėl vieni žmonės turi mokėti 15 procentų ir gauti tą patį produktą, už kurį kiti turi mokėti 20 procentų“, – pridūrė ji.
Pasak finansų ministrės, nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs bent 3 tūkst. eurų.
