Antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė tvarką, kuri, tikimasi, bus galutinai patvirtinta kitais metais.
Pagal naująją tvarką asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu jis be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo arba du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką.
Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. Tokiu atveju asmuo bus išbraukiamas iš sąrašų ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) kompensacijos neteks. O kitais minėtais atvejais – jei darbo atsisako du kartus per pusę metų, bedarbio statusas naikinamas, jie lieka sistemoje kaip „nepasirengę darbo rinkai“, tačiau PSD yra dengiamas.
Identifikavus tuos nedirbančius, kurie darbo rinkai nepasirengę, Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas, taikyti užimtumo didinimo programas.
Pokyčiai žadami ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo srityse. Bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, siūlomi aukštojo mokslo modeliai.
Verslo atstovas: vertiname palankiai, bet reikėtų kalbėti ir apie finansavimą
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis antradienio ryte sakė dar nespėjęs išsamiai susipažinti su pateiktais pasiūlymais. Jis apie pertvarką išgirdo iš žiniasklaidos.
Vis dėlto naująją tvarką jis teigė iš esmės vertinantis teigiamai. „Tai sveikintinas dalykas. Reikia padaryti taip, kad Užimtumo tarnyba nebebūtų socialinės rūpybos skyrius, kuriuo dabar ji yra 50 proc. Tai yra nepriimtina, neteisinga ir iškreipia jos funkcijas“, – 15min komentavo jis.
„Kalbant apie įvairesnį, platesnį kvalifikacijos įgijimą, taip pat ir aukštąjį, jos pakeitimą, apie tai darbdaviai jau seniai kalbėjo. Dalis Užimtumo tarnybos klientų yra trumpalaikiai ir jiems kvalifikacijos pakėlimas yra labai svarbus“, – pridūrė pašnekovas.
Vis dėlto A.Romanovskis pasigedo daugiau dėmesio valstybės investicijoms į tokius pokyčius.
„Kol kas Lietuva į tas vadinamas aktyviąsias arba pasirengimo darbui priemones investuoja mažiausiai Europoje. Vienas dalykas, kad tu sudarai galimybes rinktis kitus modelius, bet viskas kainuoja“, – kalbėjo verslo konfederacijos prezidentas.
Finansuoti intensyviau būtų galima ir darbuotojų mobilumo problemas, teigia A.Romanovskis. Jo teigimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl nemažai žmonių nesirenka vieno ar kito darbo – nuvykti iki darbovietės paprasčiausiai per toli ar nepatogu.
„Tai yra normali priemonė, bet tiek, kiek jai skiriama finansavimo, ji išnaudojama labai menkai. Net nuo kaimyninių šalių mes atsiliekame kartais. Gerai, kad atskiriami netikri bedarbiai, bet reikia daugiau investuoti į tuos, kurie nori dirbti“, – sakė pašnekovas.
D.Arlauskui kyla klausimų dėl realaus tvarkos įgyvendinimo
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas 15min sakė, kad sprendimą atskirti norinčius dirbti nuo piktnaudžiajančių padėtimi, vertinantis pozityviai. Šią idėją įvairios verslo asociacijos kėlė jau kuris laikas.
Vis dėlto verslas naujoje tvarkoje mato ir tam tikrų neaiškumų. „Pasiūlytos priemonės yra logiškos, bet iki galo nėra aišku, jie palieka tam tikras išlygas. Kitas klausimas, kaip tas grupes įvertinti, nes tai nėra juodai balta. Ar vertins Užimtumo tarnyba, ar kiti ekspertai? Supraskime žmogišką veiksnį: Užimtumo tarnybai svarbu turėti daugiau klientų, kiek jie jų paliks?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Jis svarstė, kad jei oficialiai dirbti atsisakantys asmenys iš šešėlinių veiklų gauna pakankamas pajamas, išbraukimas iš bedarbio sąrašo nebus itin skausmingas.
„Reikia užkardyti galimybę dirbti šešėlyje. O norint tai padaryti reikia žiūrėti į mokestinę reformą, kuri dar nevyksta, kol kas vyksta tik svarstymai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad sprendžiant darbo rinkos krizę trūksta aiškios lyderystės. Darbo jėgos paruošimo klausimai sprendžiami ir kitose įstaigose – Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijose. Tad D.Arlauskas pasigenda holistinio požiūrio į problemą – nors ministerijų ir kitų institucijų tikslas toks pats, judama nekoordinuotai.
„Gerai, kad dabartinė valdžia paleido įvairius projektus, bet kol kas nematau, kad būtų vienas „kapitonas“, kuris viską mato. Vakar susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministre siūliau padaryti vieno langelio principą. Pavyzdžiui, apie pameistrystę vien norint surinkti informaciją reikia nueiti kryžiaus kelius“, – teigė D.Arlauskas.
15min kalbintas Lietuvos profsąjungų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pokyčius iš esmės vertino pozityviai. „Pasiūlymus vertiname teigiamai, nes tai padės kovoti su šešėliu, kuris yra didelė problema“, – kalbėjo jis.
Profsąjungų atstovė įžvelgia riziką pasitelktuose terminuose
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min antradienį taip pat sakė apie pokyčius sužinojusi iš žiniasklaidos ir į pasiūlymus įsigilinti nespėjusi.
Vis dėlto jos dėmesį atkreipė Socialinių reikalų ir darbo ministerijos komunikuojama „tinkamo darbo“ sąvoka, kuri gali kelti tam tikrų rizikų.
Ministerija teigia, kad pirmus 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamu darbu bus laikomas toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją bei turimą darbo patirtį, asmens pageidavimą, sveikatos būklę ir panašiai.
Nuo 7 mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.
I.Ruginienė pabrėžė besitikinti, kad šių kriterijų taikymas bus maksimaliai skaidrus ir aiškus.
„Kaip jie rūšiuos tuos darbus? Aš įsivaizduoju, kad jei teikiu savo kvalifikacinius dokumentus, man darbą pasiūlo, aš jo atsisakau, tada logiką suprantu. Bet jei jums, kaip žurnalistui, Užimtumo tarnyboje pasiūlo maišyti betoną? Kaip tai traktuoti – gerai, blogai?“ – retoriškai klausė ji.
Pašnekovė teigė, kad kitu atveju galima prieiti prie absurdų, kai siūlomi darbai neatitiks žmogaus kvalifikacijos, o valstybė taupys asmens draudimo sąskaita.
„Jeigu atsiranda sąlyga, kad žmogus neteks draudimo, turėtų būti aiški sistema. Nes kitaip aš neįsivaizduoju, būtų labai nelogiška“, – sakė ji.
Komentuodama pakeitimus, kurie leis Užimtumo tarnybos klientams pasinaudoti platesniu spektru perkvalifikavimo paslaugų, I.Ruginienė teigė, kad tokiu atveju būtinas labai glaudus bendradarbiavimas su darbdaviais, siekiant atliepti realius darbo rinkos poreikius.
„Matant situaciją, kad labai trūksta darbininkiško pobūdžio darbuotojų, sakyčiau, kad nereikia išradinėti dviračio, o pradėti kelti į aukštumas profesines mokyklas, kurios yra nustumtos į nuošalę. Mes naudojame ES pinigus kursams, kurie naudos galbūt neatneša“, – teigė pašnekovė.
Profesinių sąjungų atstovė pridūrė, kad iki šiol ryškesnių perkvalifikavimo rezultatų nematė ir patys darbdaviai.
