Į 15min kreipėsi vyras, keldamas klausimą, kaip dalijamos paskolos bankuose homoseksualioms poroms.
„Iš esmės juk jie tarptautiniai, pavyzdžiui, švedų kapitalo ir privatūs. Be to, turi paisyti žmogaus teisių, nepaisant idiotiškų mūsų įstatymų. Dvi draugės lesbietės bandė imti paskolą, tai esmė tokia, kad per kryžiaus kelius ją duoda, bet palūkanas uždeda tokias, kad tu nebenori jos imti....“, – rašė skaitytojas Vytas.
Nuėjo kryžiaus kelius
15min žurnalistė kalbėjosi su Lina (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas), kuri kartu su savo antrąja puse ėmė paskolą būstui net kelis kartus. Pirmąją pora ėmė 2011-aisiais.
„Tuomet mes ėjome tikrai žiaurius kryžiaus kelius. Mums paskolą davė vienintelis „Citadele“ bankas, kuriam buvo nė neįdomu, kokios yra mūsų pajamos. Palūkanos, aišku, buvo pačios didžiausios, dvigubai didesnės nei kituose bankuose“, – pasakojo Lina.
2011-aisiais pora apėjo visus bankus. Pagrindinė problema, su kuria susidūrė, buvo ta, kad jos ir antrosios pusės pajamos buvo skirtingos –vienos aukštesnės, kitos – žymiai žemesnės.
„Buvo ką tik pakeistas darbas ir buvo labai negražus vidurkis. Mums tuomet pasakė, kad kadangi nesame šeima, jie negali mūsų vertinti kaip vieneto ir vertina, kad kiekviena atskirai turi gebėti išmokėti paskolą. Tai mes realiai praradome butą, kurį norėjome pirkti. Buvo žiauru“, – prisiminė pirmąją patirtį moteris.
Beje, tuomet kreipdamosis į visus bankus, jos turėjo įnašą, kuris sudarė 40 proc. būsto vertės, tačiau tai nebuvo svarus argumentas suteikti porai paskolą.
Išgelbėjo mokėjimo istorija
Galiausiai, po šešerių metų, atėjo laikas ir didesniam būstui.
„Įdomiausias momentas, kad kai mes nuėjome pildyti paraiškos ir kalbėti su vadybininke, tą dieną bankas buvo „DNB“, kitą – jau „Luminor“. Jie kažkaip greitai susijungė. Esmė tai, kad mes užpildėme viską pas vadybininkę, ji mums paskambino maždaug po valandos ir sako, kad „Žinot, mes jums negalėsime duoti paskolos, nes jūs nesate potenciali šeima“, – tokį atsakymą iš banko Lina išgirdo prieš metus.
Aišku, ties tuo pora nesustojo. „Kreipėmės ir į „Swedbank“ ir į „SEB“ banką. Pastarajame mums leido suprasti, kad paskolą duos, bet palūkanų žeminimo ar nuolaidų sutarčiai padaryti nesitikėkit. Nuėjome į „Swedbank“. Kadangi jau buvau sena klientė, tai jie su viskuo sutiko, davė geriausias sąlygas. Bet abejoju, ar taip būtų, jei nebūčiau turėjusi šiame banke tokios mokėjimo istorijos“, – mano ji.
Moteris, lygindama abu kartus, sako, kad jau nebėra taip, kad bankai paskolų homoseksualioms poroms neduotų, tačiau yra tikra, kad jie atsižvelgia į tai, kad tai – ne heteroseksuali pora.
„Kalbant apie heteroseksualias poras, bankas žiūri į jų pajamas bendrai – kad už tam tikrą sumą, kuri lieka nuo kitų įsipareigojimų ir sumokėjus būsto paskolą, jie turi pragyventi. Tuo metu homoseksualios poros atveju kiekvienas poroje turi būti pajėgus atskirai išmokėti paskolą“, – lygino ji.
Anot pašnekovės, į heteroseksualią porą esą žiūrima taip, kad jiems galbūt gims vaikas, jie yra potenciali šeima.
„Į homoseksualius žmones jie žiūri taip – esą jie tai su vienu, tai su kitu, tad kokia tikimybė, kad jie turės pastovius santykius? O bankui reikia garanto. Šiuo atveju nesutikimas paremtas banko apsidraudimu, kad ta paskola bus naudingas projektas, o ne tiesioginiu heitinimu“, – mano Lina.
Bankai: seksualinė orientacija neturi jokios įtakos
Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė 15min teigė, kad jei du žmonės kartu nusprendžia imti paskolą – tapti bendraskoliais, jie jais gali tapti nepriklausomai nuo giminystės ar partnerystės statuso.
„Tai reiškia, kad kartu pasiimti paskolą gali ne tik pora, bet ir, pavyzdžiui, mama ar sūnus. Tad šiuo aspektu jokios diskriminacijos būti negali“, – tvirtino banko atstovė.
Paskolos palūkanas, anot D.Grikšienės, bankas nustato įvertinęs paskolos negrąžinimo riziką. „Vieno asmens rizika negrąžinti paskolos galėtų būti vertinama kaip didesnė nei bendraskolių rizika, tačiau ar tai būtų susituokusi, ar heteroseksuali, ar homoseksuali pora, visi kredito gavėjai būtų vertinami vienodai“, – tikino ji.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė sakė, kad SEB bankas savo Verslo etikos kodekse yra aiškiai pasakęs, kad netoleruoja diskriminavimo, nesvarbu, ar tai vyktų dėl asmens etninės kilmės, ar tautybės, lyties, odos spalvos, tikėjimo, religijos, pilietybės, amžiaus, negalios, šeiminės padėties ar seksualinės orientacijos. Visi šie dalykai, pasak jos, vienodai svarbūs palaikant ryšius su klientais, darbuotojais ir kitomis susijusiomis šalimis.
„Seksualinė orientacija neturi jokios įtakos asmeniui įsigyjant banko produktus ir paslaugas“, – tikino ji.
Kai klientas kreipiasi dėl paskolos (įskaitant ir būsto kreditus), pasak banko atstovės, vertinamos kliento finansinės galimybės, pajamų tvarumas, kredito istorija (ar klientas turi arba yra turėjęs skolų), turimi kiti finansiniai įsipareigojimai, taip pat atsižvelgiama į prašomo kredito sumą ir terminą, nuosavų lėšų dalį, kt. ir pagal tai sprendžiama, kokiomis sąlygomis ir kokio dydžio paskolą suteikti.
„Palūkanų dydis taip pat nustatomas individualiai ir jų dydį lemia įvairūs kriterijai, įskaitant tiek banko skolinimosi sąlygas rinkoje (atitinkamam laikotarpiui), tiek ir paties sandorio sąlygas, kliento rizikos įvertinimą (kliento finansinės galimybės, kredito istorija, pajamų tvarumas, nuosavų lėšų dalis, kt.)“, – aiškino Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
Pagrindinės priežastys, kodėl prašoma būsto paskola gali būti nesuteikta, yra nepakankamos kliento pajamos ir prasta kredito istorija.
„Taip pat norime priminti, kad suteikdami būsto kreditus bankai vadovaujasi Lietuvos banko patvirtintais Atsakingojo skolinimo nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, įsigyjant būstą su būsto paskola kliento turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo nuolatinių pajamų, o gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės“, – priminė ji.
„Swedbank“ Komunikacijos departamento atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad jei kalba eina apie būsto paskolas, esminiai reikalavimai būsto finansavimui gauti yra nustatyti atsakingojo skolinimo nuostatose.
Jos numato, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės arba kainos. Be to, kredito gavėjo paskolinių įsipareigojamų įmokos dydis turi būti ne didesnis kaip 40 proc. visų asmens mėnesio pajamų.
„Žvelgiant plačiau, gyventojų finansavimo (būsto paskolos, vartojamasis finansavimas) sąlygos priklauso nuo kliento finansinės situacijos, pajamų dydžio, kitų kliento įsipareigojimų ir jų mokėjimo istorijos ne tik banke, bet ir kitose bendrovėse ir panašių faktorių“, – teigė jis.
Vertinant kreditingumą, kai kreditas suteikiamas klientui kartu su bendraskoliu, ir jie nėra tarpusavyje susituokę, pasak banko atstovo, tokių asmenų kreditingumas gali būti vertinamas laikantis tokių pat taisyklių, kokios yra taikomos susituokusių asmenų kreditingumo vertinimui.
„Jokie papildomi kliento vertinimai jo lyties, rasės, kalbos, lytinės orientacijos ar panašiai atžvilgiu nėra ir negali būti atliekami. Tai numato galiojantys lygias galimybes reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai“, – aiškino Saulius Abraškevičius.
Jokie papildomi kliento vertinimai jo lyties, rasės, kalbos, lytinės orientacijos ar panašiai atžvilgiu nėra ir negali būti atliekami, – aiškino Saulius Abraškevičius.
„Citadele“ banko Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovė Rasa Petruškevičiūtė sakė, kad gavus potencialaus kliento paraišką būsto paskolai, vertinamos kliento pajamos, kredito istorija ir kiti kriterijai, kurie parodo jo galimybes laiku ją grąžinti, tad tokie apsektai, kaip lytis ar poros santykių formalus įteisinimas, neturi įtakos būsto paskolos sąlygoms, kurias pasiūlysime.
„Klientai, besidomintys būsto paskola, gali užpildyti paraišką mūsų interneto svetainėje, ir per 24 valandas mes pateiksime pasiūlymą dėl būsto paskolos“, – lakoniškai užbaigė ji.
„Luminor“ banko Komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad klientų, kurie nori gauti būsto paskolą, nevertiname pagal jų lytį, amžių, šeimyninę padėtį.
„Klientus, išduodami jiems būsto paskolą ir nustatydami maržą, vertiname individualiai pagal kiekvieno kliento rizikos lygį, priklausomai nuo jo turimo turto, pajamų, įsipareigojimų ar įsigyjamo turto dydžio“, – komentavo ji.
„LGBT asmenys neturi lygiaverčių teisių Lietuvoje“
Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovės Jūratės Juškaitės teigimu, tokių ar panašių situacijų, kaip apibūdinta Linos pasakojime, yra tekę girdėti iš ne vieno asmens, bandžiusio su ilgamečiu partneriu gauti paskolą kartu.
„Lietuvoje bankai tokius asmenis tipiškai vertina kaip du atskirus asmenis, nepaisant to, kad dauguma tų bankų patys yra įsteigti tose šalyse, kurios išgyveno LGBT teisių judėjimus ir turi patirties, kaip padėti klientams, kurie negali niekaip įteisinti savo santykių, tačiau kuria gyvenimą kartu“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Linos situacija, pasak jos, dar ir dar kartą rodo, kad LGBT asmenys neturi lygiaverčių teisių Lietuvoje, o jų varžymas jaučiamas kasdieniškose situacijose, apie kurias heteroseksualūs asmenys neturi galvoti.
„Tai ir signalas valstybei – imtis priemonių užtikrinti šios grupės teises, įteisinant partnerystes arba tos pačios lyties santuokas“, – apibendrino Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė J.Juškaitė.
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva „Diskriminacijos radaras“, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranka į diskriminacijos atvejus. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.