„Šiandien ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba galutinai patvirtino mūsų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo nacionalinį planą, kuriame suplanuotos 2,2 mlrd. eurų investicijos iki 2026 metų, skirtos ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui šalyse narėse”, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G.Skaistė.
Ministrės teigimu, planas Lietuvoje spręs struktūrines problemas, nes konstruojant jį buvo siekiama, kad planas padengtų žaliojo kurso, skaitmeninės transformacijos sritis, taip pat atlieptų Europos Tarybos rekomendacijas Lietuvai.
G.Skaistės teigimu, Lietuva ir EK dar turės pasirašyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės finansavimo susitarimą, kuriame bus aptariami procedūriniai plano įgyvendinimo klausimai ir paskui išmokėtas avansas planui įgyvendinti. Tam numatoma 13 proc. europinės priemonės lėšų – Lietuvos atveju 289 mln. eurų.
„Numatoma, kad avansas Lietuvai turėtų būti išmokėtas arba vasaros pabaigoje, arba rudens pradžioje", – žadėjo ministrė.
Likusios lėšos bus išmokėtos vėliau, atsiskaitant už plane numatytų reformų įgyvendinimą.
Planuojama, kad šįmet į Lietuvos ekonomiką bus įlieta 150 mln. eurų, 2022 metais – 435 mln. eurų, 2023 metais – 609 mln. eurų, 2024 metais – 624 mln. eurų, 2025 metais – 293 mln. eurų, o 2026 metais – beveik 114 mln. eurų.
Planui liepos 2 dieną pritarė Europos Komisija (EK). Tądien Lietuvoje viešėjusi EK pirmininkė Ursula von der Leyen vadino planą „puikiu“ ir tikino, kad jis prisidės prie Lietuvos ekonomikos transformacijos.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė anksčiau nurodė, kad svarbiausios sritys plane – žaliasis kursas, skaitmenizacija, švietimas ir inovacijos.
Planas 93,3 proc. atliepia Lietuvai skirtas rekomendacijas
Spaudos konferencijos metu ministrė pasidžiaugė, kad „Naujos kartos Lietuva“ planas 93,3 proc. atliepia Lietuvai skirtas Europos Tarybos rekomendacijas, kai kitų šalių narių vidurkis yra 65,8 proc.
„Pagal iki šiol įvertintus planus esame pirmoje vietoje“, – tikino G.Skaistė.
Ji pridūrė, jog tikėtina, kad šio plano įgyvendinimas padarys struktūrinį proveržį sprendžiant problemas, kurios, pasak G.Skaistės, daugelį metų buvo įvardijamos tarptautinių institucijų, tačiau nesprendžiamos, nes tai buvo gana sudėtinga ir brangu.
Kai kurios reformos jau pradėtos įgyvendinti
Finansų ministrė priminė, kad dalis plane numatytų reformų jau pradėtos įgyvendinti: nuo liepos skiriama vienišo asmens išmoka, parengta tūkstantmečio mokyklų programos koncepcija.
„Šiais metais mūsų biudžete numatyti 149 mln. eurų šiam planui įgyvendinti. Pagrindiniai veiksniai yra 200 megavatų energijos kaupimo įrenginių įrengimas, taip pat tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtra“, – pabrėžė ministrė.
Jos teigimu, taip pat bus išplėstos inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių akceleravimo programas. Kvietimus planuojama skelbti 2021 metų ketvirtą–2022 metų pirmą ketvirtį.
Beveik 38 proc. plane numatytų išlaidų prisidės prie Europos žaliojo kurso – tai reiškia investicijas į švarią energetiką, vėjo ir saulės energiją, kuri bus gaminama ir kaupiama Lietuvoje. 31 proc. išlaidų siejamos su skaitmeninimu.
Planą, Vyriausybės pavadintą „Naujos kartos Lietuva“, numato 2,2 mlrd. eurų viešųjų investicijų į reformas ir strateginius projektus. Skaičiuojama, kad kiekvienas pagal planą investuotas euras atneš 1,9 euro realios BVP grąžos.
