Finansų ministerijos organizuotame Apvaliojo stalo diskusijų nuotoliniame renginyje viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo ekspertai penktadienį diskutavo apie ateities Lietuvą ir kaip Ekonomikos gaivinimo plano tikslai galėtų prie jos prisidėti.
Kaip jau skelbta, iš EK kuruojamo vadinamojo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. RRF) Lietuva gaus 2,225 mlrd. eurų.
Didžiausia dalis – 823 mln. eurų (37 proc.) atiteks žaliosios pertvarkos projektams, skaitmeninimui bus skirta 445 mln. eurų (20 proc.), švietimui – 311 mln. eurų (14 proc.), sveikatai – 267 mln. eurų (12 proc.), darbo rinkai ir socialinei įtraukčiai (5 proc.) – 111 mln. eurų.
Inovacijų ir mokslo sektorius sulauks 200 mln. eurų (9 proc.), o viešojo sektoriaus efektyvumui gerinti bus skirti 67 mln. eurų (3 proc.).
Apvaliojo stalo diskusijos moderatorius organizacijos „European Movement Lithuania“ valdybos narys Romas Švedas ją pradėjo užduodamas klausimą dėl Lietuvai skirtos sumos – 2,225 mlrd. eurų galima vertinti ir kaip didelę ir kaip mažą paramą.
Bendrovės „Quantum Capital“ vadovė Viktorija Trimbel teigė, kad suma yra nedidelė, bet dažnai šalia pinigų turi būti komanda, kuri geba įgyvendinti pateiktas idėjas.
„Idėjos vienos be veiksmo nebūna, todėl tikiuosi, kad tai parodys ir visuomenė, jau parodžiusi susitelkimą kovai su pandemija. Neiššvaistykime geros krizės: patinka ar nepatinka, daugybė žmonių per pandemiją įgijo naujų skaitmeninių įgūdžių. Panaudokime juos tolesnėms reformoms“, – ragino ji.
V. Trimbel pridūrė, kad reformos yra gera galimybė Lietuvai augti, stiprėti ir jaustis pasaulio dalimi. „Naujos kartos Lietuva mes jau esame, bet galbūt dėl kultūrinių įpročių, iš kuklumo nepasakome sau garsiai – esame išsilavinusi šalis, kuriame pasaulyje pripažintus produktus. Didelė RFF fondo dalis yra nukreipta tvariai, žaliai ekonomikai. Manau, kad tai yra puiki sritis ir Lietuva jau turi tam tikrus konkurencinius parnašumus ir juos gali sustiprinti“, – sakė V.Trimbel.
Jai antrino ir ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Jo teigimu, yra pasaulinių pavyzdžių, kai didžiausias progresas buvo susijęs su mažiausiais pinigais.
„Proporcija tokia: 20 proc. yra idėjos, 80 proc. yra jų įgyvendimas. Dažnai progreso negalima suvesti su investuota suma. Tai pamoka, kad nematuotume galimos ateities vertės per dabartinius pinigus. Pinigus išleisti reikia daug išminties, bet gauti iš jų vertę šiame kontekste yra didžiausias iššūkis. Patariamojoje taryboje mes prašėme, kad plane būtų kuo mažiau prioritetų, nes jei jų bus daugiau, visiems bus išdalinta po truputį. Tai sena idėja, kuri nesuveikė iki šiol ir nesuveiks dar kartą“, – sakė D.Misiūnas.
Anot jo, yra du iššūkiai, kuriuos mėginama įveikti, kuriant naujos kartos Lietuvą. Pirmasis, susitvarkyti tai, kas neveikia. Antrasis – sukurti naujus, konkurencingumą didinančius sprendimus. Iš šiandien neveikiančių aspektų ISM rektorius išskyrė viešąjį sektorių.
„Naujos kartos Lietuva, siaurai kalbant, yra aukšta pridėtinė vertė. Mes šiandien vis virkaujame, kad atlyginimai kyla ir mūsų ekonomika praranda konkurencingumą. Tai yra sena karta. Nauja karta yra galvojimas apie aukštesnę pridėtinę vertę ekonomikoje“, – sakė D.Misiūnas.
Viešajam sektoriui būtinas kokybiškas žmogiškasis kapitalas
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė
Kotryna Tamoševičienė teigė, kad įprastais metais valdžios sektorius vidutiniškai investuoja apie 1,5 mlrd. eurų. Jos teigimu, RFF fondo skirti 2 mlrd. eurų nėra daug, tačiau gali sukelti tiek teigiamą, tiek dalinai neigiamą efektą.
„Kyla tokių svarstymų, ar tai įmanoma įsisavinti, ar fondo pinigai neperkaitins rinkų, nes metant daug lėšų, pavyzdžiui, į statybų ar IT sektorius, gali būti sukelta didžiulė paklausa, kas lemtų ekonomikos perkaitimą. Tačiau žiūrint į ambicingą tikslą spręsti įsisenėjusias šalies problemas, tai yra nedaug. Užkulisiuose esame girdėję gerai žinomą frazę „Kam tau pinigai, jei pas tave nėra fantazijos?“. Iš tikrųjų, svarbiausia yra idėjos, bet galvoti reikia protingai“, – pabrėžė Lietuvos banko atstovė
Ji pasidžiaugė, kad plano investicijos nenuguls į „betoną ir trinkeles“. Visgi viešojo sektoriaus vieta siūlomame plane ją tenkina ne visiškai.
„Svarbiausi yra žmogiškieji ištekliai. Sukurti skaitmenines sistemas yra gerai, bet to neužtenka. Jei niekas nemokės jomis pasinaudoti, pinigai gali būti iššvaistyti. Tiek viešojo sektoriaus, tiek mokslo srityse mes akcentuojame, kad dar daugiau dėmesio turėtų būti skirta žmonių kompetencijoms. Apskritai švietimas ir išsilavinimas yra fundamentali Lietuvos problema“, – pabrėžė K.Tamoševičienė.
Viešojo sektoriaus problemas pabrėžė ir kiti diskusijos dalyviai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad ši sritis galėtų būti vienas esminių ateities Lietuvos kūrimo aspektų. „Naujos kartos Lietuvą apibūdinčiau taip: žmonės, piliečiai, verslas, bendraudami su valstybės insitucijomis nesijaustų taip, kad jie gaišta laiką ir kad iš jų norima perteklinių dalykų. Mano nuomone ta higiena, kuri iki dabar nėra iki galo sutvarkyta, būtų labai svarbi. Šiuo požiūriu svarstomas planas yra klojamas ant teisingo pamato“, – sakė profesorius.
Kitą viešojo sektoriaus bėda įvardijo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis, pats vadovavęs dviems ministerijoms. Jo teigimu, valstybiniame sektoriuje sunku pasiekti brandą, kadangi atlyginimai čia nėra konkurencingi.
„Galbūt mintis nuskambės primityviai, bet jei būčiau visagalis, tris kartus padidinčiau atlyginimą prezidentui, premjerui, ministrams, patarėjams ir taip sutvarkyčiau visą grandinę. Instituciniam sektoriui proto pakanka, Lietuva valdoma tvarkingai, sistema sudėliota vakarietišku pagrindu. Tikroji problema yra su resursais – ypač jei reikia samdyti žmones. Visi geriausi žmonės iš valstybinių institucijų iškeliauja greitai kitur. Toks ratas yra žalingas valstybei. Manau, kad papildomi finansai galėtų padėti talentus išlaikyti valstybėje, tačiau suprantu, kad politiškai tai yra suicidinis žingsnis“, – sakė R.Masiulis.
Lietuvos planas – arčiau vokiškojo, o ne lenkiškojo supratimo apie investicijas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė skaitęs Latvijos, Lenkijos, Vokietijos pirminius planus RRF lėšoms gauti. Jis pabrėžia, kad iš esmės visas pasaulis šiandien galvoja apie ateitį ir svarbu, kad Lietuva bent jau neatsilikdama eitų kartu su kitomis šalimis.
„Lietuvos planas yra pakankamai džiuginantis. Mes išsiskiriame savo požiūriu į skaitmenizavimą. Matosi, kad kiekviena šalis turi tam tikrų idėjų, kur vystyti inovacijas. Amerikiečiai investuos į puslaidininkių pramonę, nes nori užsitikrinti šių įrenginių gamybą savo šalyje. Vokiečiai nori daug investuoti į „žaliąją“ vandenilį – gamyba, transportavimas, tyrimai. Lietuva pinigus meta į skaitmenizavimą ir savo stiprybes, ar tai būtų biotechnologijos, ar inžinerinė pramonė“, – pastebėjo T.Povilauskas.
Jis pridūrė, kad kaimyninėse šalyse yra matoma daugiau senosios kartos suvokimo – Latvijos ir Lenkijos planuose dalis lėšų skiriama ir infrastruktūrai plėtoti. Visgi nors ES šalys stengiasi pabrėžti savo išskirtinumus, bendra narių kryptis yra labai panaši.
Ekonomistas teigė, kad kitas Lietuvos plano išskirtinumas – koncentracija į viešąjį sektorių – taip pat yra pagrindžiamas. „Visi žinome, kad perskirstome mažai mokesčių, dėl to kenčia biudžetas ir valstybės tarnyba. Viena iš EK rekomendacijų yra ta, kad Lietuva turi susitvarkyti savo valstybinį sektorių. Kaip ekonomistas, tos informacijos naudotojas, manau, kad pandemija paskatins viešąjį sektorių atverti duomenis. Dabartinė pandeminių duomenų politika yra idealus pavyzdys kaip turėtų būti“, – sakė T.Povilauskas.
