Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas krepšinio žaidėjas savo pomėgiui per metus skiria 1,5 tūkst. litų, kurie išleidžiami aprangai, salių nuomai, kelionėms į treniruotes. Vien ši rinka sudaro apie150 mln. litų.
Siūlo investuoti į krepšinį
Krepšinio poveikio ekonomikai tyrime apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis, kurį sudaro bilietai į varžybas, gėrimai ir užkandžiai, išlaidos transportui, nuo 2000 m. padidėjo dvigubai. Sirgalių krepšiniui skiriamos lėšos nemažėjo net ir prasidėjus ekonominiam sunkmečiui.
„Džiaugiuosi, kad nors kartą kalbame, kad ne krepšiniui reikia duoti, o ir jis kažką duoda“, – sakė A.Sabonis.
„Vienas iš laimėtojų yra statybų sektorius, į kurį per pastaruosius metus statant daugiafunkces arenas investuota daugiau nei 600 mln. Sukurta 59 tūkst. vietų žiūrovams. Šios investicijos duos pajamų ateityje“, – teigė DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Pasak jos, per metus poveikis vidaus prekybai buvo apie 300 mln. Lt, o viešbučiai ir restoranai gavo apie 240 mln. papildomų pajamų.
Per dešimtmetį krepšinis Lietuvoje sukūrė apie 9 mlrd. Lt pridėtinės vertės, o pastarieji metai buvo intensyviausi ir nauda siekė daugiau kaip milijardą litų per metus.
„Krepšinio verslas yra aiški kryptis, kur galima investuoti ir gauti pelną. Taip pat reikia įvertinti krepšinio socialinį aspektą – kiek jaunų žmonių jis pritraukia. Taip sprendžiama ir kriminogeninė situacija“, – teigė J.Rajaka.
Skiriamų lėšų nepakanka
Pasak jos, visos lėšos, skirtos iš biudžeto, atsipirko. Tai rodo krepšinio aistruolių išleidžiami pinigai. Paklausta, ar pastačius krepšinio arenas, dar liko ką statyti, ekonomistė teigė, jog prie arenų galėtų iškilti viešbučiai ar restoranai. „Viskas priklauso ne nuo arenų vietų skaičiaus, o kiek efektyviai jos bus išnaudojamos. Turėtų būti tinkamos investicijos iš verslo. Jei jos ateitų, krepšinis galėtų tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu“, – teigė J.Rojaka.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka |
„Džiaugiuosi, kad nors kartą kalbame, kad ne krepšiniui reikia duoti, o ir jis kažką duoda. Kauno sporto halė stovi 70 metų. Tikiuosi, kad naujosios arenos stovės bent jau tiek pat“, – teigė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis.
Pasak jo, ši analizė leis lengviau prašyti valdžios paramos. „Esame ketvirti ar penkti pasaulyje, o parama, kuri ateina iš valstybės, yra juokinga. Reikia investuoti į jaunimą, trenerius. Juos reikia ugdyti ir saugoti. Reikia žiūrėti į ateitį“, – sakė krepšinio legenda.
