Santykių su JAV pablogėjimas smarkiai supurtė dviejų didelių valstybių – Rusijos ir Turkijos – ekonomikas. JAV paskelbus naujų sankcijų Rusijai dėl Didžiojoje Britanijoje įvykdyto išpuolio panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą, Rusijos rublis buvo smukęs į dvejų metų žemumas.
Turkijai atsisakius iš kalėjimo paleisti amerikiečių pastorių Andrew Brunsoną, JAV dukart padidino Turkijai nustatytus plieno ir aliuminio importo muitus. Liros pigimas dolerio atžvilgiu paspartėjo – nuo metų pradžios valiuta jau yra atpigusi 34 proc.
Po tokio sukrėtimo abi valstybės garsiai pareiškė apie ketinimą atsisakyti atsiskaitymų JAV doleriais ir pereiti prie nacionalinių valiutų – liros ir rublio. Trečiadienį dvi didžiausios Rusijos kasybos kompanijos – „Norisk Nickel“ ir „Alrosa“ – netgi pranešė analizuojančios atsiskaitymų rubliais schemas.
15min aiškinosi, ar įmanoma Rusijai ir Turkijai atsukti nugarą doleriui.
Atsiriboti nori nebe pirmą kartą
„Luminor“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad pereiti prie atsiskaitymų nacionaline valiuta tarptautinėje prekyboje yra beveik neįmanoma.
„Dažniausiai norai sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerių atsiranda kilus ekonominiams ir/arba politiniams konfliktams su JAV. Tai sukelia tam tikrą šalių nepasitenkinimą, ypač, kai jų valiutos slidinėja JAV dolerių atžvilgiu, kas vyksta šuo metu. Tokie norai yra suprantami, bet galimybės juos įgyvendinti vertinamos nuliui.
Silpnėjant valiutoms ir didėjant kurso nestabilumui, nemanau, kad kitos šalys puls vykdyti atsiskaitymus Rusijos rubliais ar Turkijos liromis. Procesas vyksta atvirkštinis. Netgi tų pačių šalių gyventojai noriau atsiskaitinėja JAV doleriais – vyksta dolerizacija“, – 15min aiškino ekonomistas.
Pasak Ž.Maurico, dar 2012 metais Rusija siekė, kad rublis taptų viena iš pagrindinių pasaulinių valiutų. Siūlė, kad už pagrindinius jų eksporto produktus – dujas ir naftą – atsiskaitymai vyktų Rusijos rubliais. Tačiau Rusija nesulaukė palaikymo iš kitų valstybių, 2014-2015 m. šalyje prasidėjo ekonominė krizė, rublis smuko ir tokia idėja žlugo.
Finansų analitikų asociacijos prezidentas Nerijus Datkūnas pažymėjo, kad kai kurie Turkijos valdžios ir centrinio šalies banko veiksmai tik dar labiau didina infliaciją.
Reaguodami į valiutų kurso kirtimą, jie turėtų kelti palūkanų normas, tačiau laiko jas žemas. Iš esmės – toliau suka infliacijos spiralę, – tikino N.Datkūnas.
„Turkijos lira dabar yra plaukiojanti, Turkijos centriniame banke –akivaizdus nepotizmas. O kai valdžioje yra nusistovėję tokie santykiai, tikėtis protingų, nepolitizuotų sprendimų yra neįmanoma. Turkų bankas gali daryti ir daro klaidų. Dabar reaguodami į valiutų kurso kirtimą, jie turėtų kelti palūkanų normas, tačiau laiko jas žemas. Iš esmės – toliau suka infliacijos spiralę“, – kalbėjo N.Datkūnas.
Pagrindinė valiuta nuo Antrojo pasaulinio karo
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė informavo, kad JAV doleris pagrindine pasauline valiuta yra dar nuo praėjusio amžiaus vidurio.
„JAV doleris yra pagrindinė pasaulinė valiuta. Jos dominavimą iš dalies lėmė 1944 m. sukurta Bretton Woods sistema, pagal kurią didelė dalis pasaulio valiutų buvo susieta su JAV doleriu. Net ir žlugus sistemai, dolerio dominavimas niekur nedingo.
JAV ekonomika šiandien yra didžiausia pasaulyje, ji išlaiko spartų augimo tempą ir pasaulis vis dar tiki JAV iždo galimybėmis įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Šis pasitikėjimas JAV valiuta yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiausia tarptautinių sandorių vis dar atliekama JAV doleriais“, – laiške 15min rašė L.Galdikienė.
Pasitikėjimas JAV valiuta yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiausia tarptautinių sandorių vis dar atliekama JAV doleriais, – dėstė „Swedbank“ ekonomistė.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, kad JAV doleris iš karto tapo vienvaldžiu lyderiu.
„Rublis tikrai nepretendavo tapti pasauline valiuta. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, JAV doleris liko vienvaldis lyderis. Prieš jį tokią funkciją atliko ir ilgą laiką dominavo svaras sterlingų, o dar anksčiau aukso standartas“, – pridūrė ekonomistas.
Lietuvoje daugiausia tarptautinių atsiskaitymų eurais
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė informavo, kad Lietuvoje daugiausia tarptautinių atsiskaitymų atliekama eurais.
„Atsižvelgiant, kad Lietuvos pagrindinis užsienio prekybos partneris yra Europos Sąjungos (ES) valstybės (apie 60 proc. viso Lietuvos prekių eksporto skirta ES), pagrindinė atsiskaitymo valiuta yra euras", – teigė L.Galdikienė.
Ji taip pat akcentavo, kad, nurimus euro krizei, atsiskaitymas eurais tarptautinėje rinkoje pamažu didėja.
Tačiau šiuo klausimu kitokios nuomonės laikėsi Ž.Mauricas.
„Buvo minčių, kad euras galėtų pasipriešinti JAV doleriui, tačiau valstybės skolų krizė 2012 m. ir pastarieji metai susilpnino eurą, todėl JAV doleris tapo vienvaldžiu lyderiu“, – kalbėjo ekonomistas.
Priklausomi dar 100 metų?
Ž.Maurico nuomone, JAV doleris yra stipriai įsitvirtinusi valiuta, kurią vargu, ar kas nors pakeis per ateinančius šimtą metų.
„JAV doleris dominuoja ir tikėtina, kad dominuos dar 100 metų. Nebent kažkas labai blogo nutiks JAV arba kažkas labai gero nutiks kitam regionui. (...) Visos kitos valiutos yra per silpnos. Besivystančių rinkų – Brazilijos realai, Rusijos rubliai, Turkijos liros ar Indijos rupijos yra drambliuko svajonė. Joms dar labai toli iki to. Šiuo metu nėra realių alternatyvų. Galbūt Kinija kažkada, bet dar labai, labai toli", – sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Kitaip į ateitį žvelgė N.Datkūnas. Jo nuomone, JAV doleris dominuos artimiausius metus, o vėliau tikriausiai bus pakeistas.
„Per šimtą metų, manau, be abejo, atsiras kita. Tačiau, žiūrint į artimesnę ateitį, už 3-5 metų, JAV doleriai, be abejo, išliks dominuojantys dėl to, kad ES kaip darinys kol kas yra šlubuojantis ir nelabai efektyvus“, – sakė N.Datkūnas.
