„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė teigia, kad D.Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus politinis ir ekonominis neapibrėžtumas gerokai išaugs.
Ekonomistė pastebi, kad per prezidentinę kampaniją D.Trumpo pristatyti ekonomikos pokyčių planai yra gerokai radikalesni ir platesnio masto negu per pirmąją jo kandeciją.
D.Trumpas žadėjo tapęs prezidentu įvesti 20 proc. muitus visoms iš kitų šalių importuojamoms prekėms. Tai reiškia, kad importuojamos prekės JAV taptų brangesnės ir mažiau konkurencingos. Taip, pasak D.Trumpo, būtų skatinama vidaus gamyba ir prekyba, kuriamos naujos darbo vietos ir skatinamos investicijos. Aršiausi D.Trumpo pasisakymai yra nukreipti į Kiniją, kuriai jis žadėjo įvesti net 60 proc. muitus visoms importuojamoms prekėms.
„Jei būtų įvestas universalus muitas visoms prekėms į JAV, tai paveiktų ir Lietuvos gamintojus. Lietuva į JAV eksportuoja maždaug 6 proc. visos šalyje pagamintos produkcijos. Negana to, poveikis galėtų pasireikšti ir per kitus prekybos partnerius, kai sumažėjus paklausai JAV, paklausa tarpinio vartojimo produktams iš Lietuvos taip pat kristų“, – komentuoja G.Ilekytė.
Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė papildo, kad lietuviškos kilmės eksporto struktūroje Jungtinių Valstijų vaidmuo pastaraisiais metais didėjo. 35 proc. mūsų eksporto į JAV sudarė mineralinis kuras, 23,3 proc. – chemijos produktai, įskaitant trąšas ir farmacijos gaminius, 9,7 proc. – baldai, patalynė, čiužiniai;
Lietuvos paslaugų eksporto struktūroje, šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, į JAV krypo tik nepilnai 4 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto. Du trečdalius šio eksporto sudarė informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų eksportas – būtent šios kategorijos paslaugų eksportuotojams JAV rinka yra itin svarbi.
Tuo tarpu importo srautas iš JAV sudaro 4 proc. viso šių metų sausio-rugpjūčio importo, skaičiuoja I.Genytė-Pikčienė.
„Stebint užsienio prekybos rodiklius, akivaizdu, kad Lietuvos tiesioginiai tarptautinės prekybos saitai su JAV nėra kritiškai reikšmingi. Vis dėlto, mažai ir itin atvirai Lietuvos ekonomikai be galo svarbūs netiesioginiai šios šalies geo-ekonominių poveikių kanalai. Nuo JAV tolesnės elgsenos priklausys ir pasaulio geopolitinis stabilumas, ir tarptautinės prekybos konjunktūra, ir kertinių eksporto rinkų tolesnė raida, ir žaliavų rinkų tendencijos.
Taigi, privalome išlikti budrūs ir proaktyvūs. Gerai, kad šį etapą pasitinkame stipriose makroekonominėse pozicijose, neiššvaistę sukauptų rezervų ir galimybių skolintis kritiniams tikslams. Pats metas veikti, dar didesniais tempais auginti gynybos ir atgrasymo raumenis ir demonstruoti lyderystę NATO bei telkti atgrasymo ašį Europoje“, – teigia Šiaulių banko ekonomistė.
Prognozuoja, kad Lietuos ekonomika net sustiprės
Tuo tarpu „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laikosi kiek kitokios nuomonės – jis prognozuoja, kad nepaisant rizikų, Lietuvos ekonomika dėl D.Trumpo laimėjimo netgi sustiprės.
Pirma – D.Trumpo laimėjimas, tikėtina, reiškia mažesnes pasaulines naftos kainas, pastebi A.Izgorodinas. Pasak jo, nors naujasis JAV prezidentas atvirai kalba apie ketinimus vėl įvesti importo tarifus, o tai JAV ekonomikai atneštų naują infliacijos bangą.
„Paraleliai D.Trumpas rinkimų kampanijos metu ne kartą kalbėjo apie žemų naftos kainų privalumus ir ketinimus didinti JAV naftos gavybos apimtis. Vargu, ar vien didesnių JAV naftos gavybos apimčių užteks, kad pasaulinės naftos kainos pajudėtų žemyn, tačiau jei mainais į įvairias paskatas iš JAV pusės OPEC sutiktų didinti naftos gavybą, naftos kainos iš tikro gali sumažėti. Pigesnė nafta spaustų infliaciją žemyn tiek JAV, tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje“, – komentavo ekonomistas.
Jo nuomone, jei naftos kainos iš tikro kris, tarp ES valstybių viena iš didžiausių laimėtojų bus būtent Lietuva – „Eurostat“ duomenimis, Lietuva 2024 m. užėmė trečią vietą visoje ES pagal išlaidų degalams „svorį“ visoje vartojimo išlaidų struktūroje (6,3 proc. vs 4,3 proc. euro zonos vidurkis). Tai reiškia, kad mažėjant naftos kainoms, Lietuvoje infliacija lėtėtų gerokai sparčiau nei euro zonoje vidutiniškai.
Antra aspektas, kurį išskiria A.Izgorodinas, galimas skirtumas tarp bazinių palūkanų trajektorijų JAV ir euro zonoje.
„Importo tarifai ir tolesnis JAV ekonomikos skatinimas per valstybės išlaidas reiškia, kad FED turės ribotą manevro laisvę karpyti bazines palūkanas. Iš kitos pusės, ECB bus priverstas toliau sparčiai mažinti palūkanas – ne tik dėl to, kad infliacija euro zonoje lėtėja natūraliai, bet ir dėl JAV importo tarifų. D.Trumpas importo tarifus ketina įvesti ne tik prekėms iš ES, bet ir prekėms iš Kinijos.
Tokiu atveju Europos laukia pigesnių importinių prekių iš Kinijos banga, kadangi Kinija vietoje JAV rinkos ieškos alternatyvių eksporto rinkų. Pigesnio importo iš Kinijos banga reiškia dar spartesnį infliacijos euro zonoje sulėtėjimą ir atitinkamai, mažesnes palūkanas. Vėlgi, euro zonos valstybių kontekste Lietuva būtų viena didžiausių laimėtojų, kadangi esame vieni iš lyderių ES pagal kintamų palūkanų dalį visoje bankų paskolų struktūroje. Mažesnės bazinės palūkanos euro zonoje atitinkamai reiškia ženklų būsto ir verslo paskolų atpigimą Lietuvoje – kitaip sakant, spartesnį ekonomikos augimą“, – mano A.Izgorodinas.
Trečia – Kinijos ekonomikos skatinimas. Kadangi D.Trumpo laimėjimas Kinijai reiškia didesnius tarifus ir prastesnes eksporto perspektyvas, netrukus Kinijos valdžia gali paskelbti apie didelį ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Ekonomikos skatinimo priemonės bus nemaža dalimi fokusuotis į vidaus vartojimo Kinijoje gaivinimą – kas Lietuvai būtų naudinga per eksportą į Vokietiją prizmę.
A.Izgorodinas įžvelgia dar vieną aspektą, kuris gali būti naudingas Lietuvai: kontraktinės gamybos rinkos rotacija Europoje iš brangesnių valstybių į pigesnes Rytų Europos valstybes.
Esą nepaisant didelių importo tarifų, Vokietijos gamintojai nenorės palikti milžiniškos ir turtingos JAV vartojimo rinkos. Todėl Vokietijos gamintojai bus linkę kompensuoti didesnius importo tarifus savo pelno maržų sąskaita. Tai, atitinkamai, didins Vokietijos gamintojų norą persiderėti kontraktinės gamybos sąlygas su tiekėjais Europoje.
„Tai reiškia, kad Vokietijos gamintojai dalį kontraktinės gamybos gali perkelti iš brangesnių tiekėjų Skandinavijoje ir Beniliukso valstybėse į pigesnes Rytų Europos valstybes. Viena tokių valstybių yra Lietuva. Beje, Lietuvos pramonė jau ir dabar sėkmingai išnaudojo Vokietijos pramonės problemas ir jau spėjo perimti dalį gamybos užsakymų iš brangesnių valstybių. Kitaip sakant, ši hipotezė ir galima nauda Lietuva yra netgi labai reali“, – mano A.Izgorodinas.
Ir galiausiai, ekonomistas mano, kad rizika, jog didesni importo tarifai sužlugdys ES pramonę, yra perdėta.
„D.Trumpas specifiškai ne kartą minėjo, kad norėtų didesnių importo tarifų iš ES importuojamiems automobiliams. Tačiau tiesa yra ta, kad dauguma ES auto prekių ženklų jau seniai turi gamyklas JAV, ir didesni importo tarifai reiškia tik tiek, kad ES auto pramonės gigantai šiek tiek didesnę gamybos funkcijų dalį perleis savo gamykloms JAV – bet drastiško ES auto pramonės pasitraukimo iš ES į JAV nebus. Atitinkamai, tai pozityvi naujiena Lietuvai, kadangi Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės intensyviai dirba su Vokietijos auto gamyklomis“, – apibendrina A.Izgorodinas.
