Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vertinimu, tokia situacija susidarė, nes farmacijos rinkoje neužtikrinama efektyvi konkurencija ir ribojamas laisvu prekių judėjimu pagrįstas lygiagretus importas, nors Lietuva mini jau 20-ies metų narystės Europos Sąjungoje sukaktį.
Remiantis Valstybės kontrolės ataskaita, kompensuojamųjų vaistų kainynuose vidutiniškai 30 proc. vaistų grupių buvo tik po vieną tiekėją. Sudarant 2023 m. II pusmečio kainyną pagal naujus reikalavimus, vieno tiekėjo grupėse beveik dvigubai išaugo vardinių preparatų grupių skaičius – nuo 11 iki 23.
Dėl menkos konkurencijos į rinką nepatenka nauji vaistai, nepatenkinamas poreikis kompensuoti vaistus labai retoms ligoms gydyti. Taip pat gali būti juntamas vienų ar kitų vaistų trūkumas apskritai.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje pacientai patyrė daug nepatogumų siekdami įsigyti antibiotiko amoksicilino, taip pat juntamas zolpidemo, skirto suaugusiųjų nemigos gydymui, stygius.
Problemos, kurias savo ataskaitoje įvardija ir Valstybės kontrolė, būtų sprendžiamos efektyviau ir greičiau, jeigu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba leistų lygiagretiems importuotojams kitose Europos Sąjungos valstybėse registruotus, taigi saugius ir kokybiškus, vaistus netrukdomai įvežti į Lietuvos rinką.
Tam pakanka, kad mūsų institucijos vadovautųsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais ir nelieptų sunešioti geležines klumpes – nekeltų neproporcingų perteklinių reikalavimų lygiagretiems importuotojams ir nesiųstų jų dėl į Lietuvos rinką įvežamų vaistų minti teismų slenksčius.
2022 metų duomenimis, lygiagrečiai importuojami vaistiniai preparatai Lietuvoje sudarė tik apie 1,6 proc. rinkos, tuo tarpu likusius 98 proc. vaistinių preparatų į Lietuvą tiekia vaistų gamintojai ar jų įgalioti atstovai. Šalyse, kuriose lygiagretus vaistų importas nepatiria tokių trukdžių kaip Lietuvoje, užtikrinama ir didesnė konkurencija tarp vaistų tiekėjų, o kartu taupomos biudžeto lėšos.
Siekiant, kad kompensuojamieji vaistai pasiektų pacientus vaistinėje, svarbus ir kitas aspektas. Vaistai turi būti priimtini tiek privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), tiek pacientų biudžetui.
Problema, kad kompensuojamųjų vaistų kainynas administruojamas neefektyviai. Tik pagal 41 proc. receptų pacientai įsigijo priimtiniausios kainos vaistus, vadinasi, pagal likusius 59 proc. receptų buvo įsigyti brangesni vaistai.
Tuo tarpu 85 proc. vaistinių 2023 metais neturėjo galimybės pacientams pasiūlyti lygiagrečiai importuojamų vaistų, kurių kaina pacientui būtų prieinamiausia, tik dėl to, kad šie vaistai susiduria su veiksmingo patekimo į Lietuvos vaistų rinką problemomis.
Sprendimas galėtų būti panašus į programas sveikatos priežiūros įstaigose: jeigu vaistinės būtų finansiškai skatinamos užtikrinti nepertraukiamą mažiausios priemokos vaistų prieinamumą ir išdavimą pacientams.
Svarbiausia, kad valstybinėms institucijoms rūpėtų užtikrinti pacientams kiek galima įvairesnių vaistų tiekimo šaltinių ir diversifikuotas tiekimo grandines, įskaitant lygiagretų vaistų importą, o Valstybinių ligonių kasų iniciatyvos dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno skaidresnio ir efektyvesnio valdymo nebūtų gesinamos.
