15.20 val. papildyta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus komentaru.
„Ne veltui šie fondai vadinami maitvanagių fondais, nes jų taikomi metodai yra pakankamai grobuoniški, ir man labai neramu, kad tokia iniciatyva, atėjusi be saugiklių, gali sukelti labai rimtų pasekmių. Kas prižiūrės ir nubaus tokį fondą, jei bus pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai, ar naudojami nederami metodai, pavyzdžiui, jei skambins naktimis ar SMS žinutėmis atakuos giminaičius ar draugus?“ – sako D.Šakalienė.
Ji aiškina, kad Lietuvoje ši problema itin aktuali, kadangi iki 30 proc. gyventojų gyvena ties skurdo riba, dalis žmonių negeba atiduoti paskolų.
Pasak Seimo narės, bankai Europoje nuo 2008 m. krizės laikų nesugeba išsivalyti balansų ir neša negrąžintų paskolų naštą. EK priemonės esą skirtos su tuo kovoti – išlaisvinti bankus nuo neveiksnių paskolų, leidžiant jas perleisti, tai paskatintų ekonomikos augimą ir leistų sukurti bendrą indėlių draudimo mechanizmą.
„Ateitų stambūs neveiksnių paskolų supirkimo žaidėjai. Šiandien jau su vietiniais žaidėjais turime problemų dėl skolų išieškojimo, arba, kaip gerai suprantame, vadinamo išmušinėjimo. Deja, ir šiandien Lietuvoje taikomos priemonės, kurios stebina. Vis dar vyksta tokių dalykų, kai iš skolų išieškojimų bendrovės pasiunčiami spintos formos vyrukai, kurie tiesiog susikrauna visą įmonės buhalteriją“, – įspėja D.Šakalienė.
Anot jos, naudojami psichologinio spaudimo metodai nepažeidžia įstatymų, tačiau žmonėms kelia įtampą.
„Ateis stambūs žaidėjai, kurie dirba daugelyje šalių, kurie ištobulinę metodus, kaip neperžengiant įstatymų padaryti didelį spaudimą žmogui“, – grėsmę įvardija D.Šakalienė.
Vadinamieji maitvanagių fondai (vulture fund, angl.) savo veiklą orientuoja į probleminių skolų supirkimą mažesne kaina antrinėje rinkoje. O tuomet įvairiais būdais tokie investuotojai stengiasi atgauti didesnę sumą, nei sumokėjo iš skolininkų, tarp kurių gali būti ir įmonės, valstybės ir asmenys.
D.Šakalienė akcentavo, kad nenorima stabdyti europinių iniciatyvų ir ji palaiko glaudesnį bendradarbiavimą, tačiau siekiama, kad „būtų sudėti saugikliai, kurie apsaugotų vartotojus“, kuomet bankams sudaromos didesnės galimybės nusikratyti paskolomis.
K.Kupšys: kodėl trečdalio paskolos kainos negali sumokėti pats skolininkas?
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys taip pat vertina, kad tikslas – sukurti bendrą indėlių draudimą – nepateisina priemonių.
Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje daugiau nei 90 dienų pradelstos bankų paskolos tesudaro 180 mln. eurų, arba 2 procentus viso portfelio. Anot jo, Lietuvai visiškai neaktuali Europos neveiksnių paskolų problema, kur neveiksnių paskolų apimtis siekia 900 mlrd. eurų.
Anot jo, per 2016 metus išduota apie 400 tūkst. paskolų, kas šešta paskola yra su NT įkeitimu.
Anot K.Kupšio, nauja direktyva ES reikalinga siekiant bendros indėlių draudimo sistemos. Tačiau Lietuvoje tai reikštų problemas skolininkams.
„Mūsų reikalavimas ir pasiūlymas primygtinis – nedarykime Europos paso šitai temai, tai turėtų būti leidžiama tik įsisteigus įmonę konkrečioje šalyje, kur norima veikti“, – sako K.Kupšys.
Anot jo, bankai neturėtų būti skatinami parduoti savo blogas paskolas. Jis lygina, kad jei gyventojas nesugeba atiduoti 100 tūkst. eurų skolos, bankas tokią paskolą gali parduoti už 30 tūkst. eurų ir „atversti baltą lapą“.
„Atviras klausimas, kodėl pats pilietis negali sumokėti 30 tūkst. eurų tam bankui ir jie bus atsiskaitę. Banką tenkina, kad jis gauna 30 tūkst. eurų, bet jis kažkodėl tą turi gauti iš maitvanagių fondų, bet iš paties žmogaus nėra galimybės to paimti“, – sako K.Kupšys ir patikino suprantantis bankų motyvus – jie nori išvengti piktnaudžiavimo skatinimo.
Jis vertina, kad bankai ir be direktyvos patys išspręstų neveiksnių paskolų problemą.
M.Zalatorius: bendrystė yra ES stiprybė
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ramina, kad Lietuva bendrame kontekste atrodo itin gerai, ir čia neveiksnių paskolų nedaug.
„Vertinant neveiksnių paskolų požymių turinčių paskolų dalį bendrame portfelyje, Lietuva drauge su Belgija, Latvija, Nyderlandais bei Vokietija priklauso geriausiai šiuo metu atrodančių ES šalių penketukui. Tai lėmė griežti bei principingi mūsų šalyje veikiančių bankų sprendimai tvarkantis su istorinėmis skolomis ir tvarus skolinimas pastaraisiais metais. Lietuvoje neveiksnių skolos priemonių rodiklis siekia apie 3 proc., kai tuo metu Graikijoje – 45 proc., Kipre – 32 proc., Airijoje bei Italijoje – per 10 proc.“, – sako M.Zalatorius.
Anot jo, kol kas asociacija nebuvo įsitraukusi į jokias diskusijas ar konsultacijas šiuo klausimu.
„Kai vyks konsultacijos, šalyje veikiantys bankai nuodugniai įvertins EK siūlymus iš mūsų sektoriaus perspektyvos ir suformuos savo vieningą poziciją. O kalbant apie politinį jų vertinimą, šią priedermę paliekame politikams – asociacija politiniuose procesuose nedalyvauja“, – sako M.Zalatorius.
Jis akcentavo, kad ES šiuo metu reikalingi bendri sprendimai.
„Drauge visiems mums svarbu nepamiršti, kad europiniai sprendimai yra bendras visų šalių narių reikalas. Ši bendrystė ir yra sąjungos stiprybė“, – sako M.Zalatorius.
