Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Dr. L.Macijauskas: urbanizacija ir senėjimas – tai neišvengiamos investicijų megatendencijos

Dr. Lukas Macijauskas yra vienas iš „Synergy Finance“ savininkų ir fondų valdytojas, sukaupęs didelę investavimo patirtį. Savo investavimo kelią pradėjęs Amerikoje, grįžęs į Lietuvą jis studijavo finansus ir investicijų valdymą bei įgijo daktaro laipsnį, rašoma pranešime spaudai.
Lukas Macijauskas
Lukas Macijauskas / Luko Balandžio / 15min nuotr.
Temos: 1 Investavimas

Dr. L.Macijauskas akcentuoja urbanizacijos ir senėjimo tendencijų svarbą investicijų pasaulyje bei siūlo investuotojams atkreipti dėmesį į biržoje prekiaujamus indeksų fondus, sekančius megatendencijas, tuo pačiu pabrėždamas diversifikavimo svarbą. Dr. Macijauskas taip pat ragina konsultuotis su specialistais ir planuoti ilgalaikius investavimo tikslus.

– Papasakokite trumpai apie save. Kaip ir kada prasidėjo jūsų kelias investavimo pasaulyje?

– Baigiau informatikos studijas su inžineriniu profiliu. Studijų metais teko proga išvažiuoti ir padirbėti JAV, kurioje ir atradau investavimo temą. Galiu pasakyti, kad Amerikoje investavimo klausimas yra labai natūralus. Ten visi investuoja! Tai pasirodė lyg higienos dalykas... Absoliuti dauguma žmonių, su kuriais bendravau, investavo, ir tai buvo normali gyvenimo dalis. Bet Lietuvoje tai atrodė visiškai kitaip... Tarsi tai būtų sunkiai prieinamas ir toks premium dalykas! Galiu pasakyti, kad mano investavimo pradžia prasidėjo Amerikoje.

Taigi kai grįžau į Lietuvą, nusprendžiau rimčiau pasinerti į finansų pasaulį ir toliau tęsiau studijas jau investicijų valdymo specializacijoje. Šioje srityje apsigyniau daktaro disertaciją, kuri vėliau netgi buvo pripažinta geriausia Lietuvoje ir įteiktas prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimas! Kadangi Lietuvoje nebuvo nė vienos finansų įstaigos, kuri prioritetą teiktų moksliniais tyrimais ir duomenimis grįstu investicijų valdymu su kolegomis nusprendėme įkurti savo investicijų valdymo įmonę ir pradėjome gilintis į šią temą jau nebe tik akademiškai, bet ir kurti konkrečius investavimo sprendimus bei fondus.

– Ar galėtumėte pasidalinti savo įžvalgomis apie urbanizacijos tendencijas ir kaip šios tendencijos gali paveikti investicijų pasaulį?

– Šios tendencijos jau įsitvirtino ir jų neįmanoma pakeisti... Taip pat išskirčiau ir klimato problemas. Visi šie dalykai labai glaudžiai susiję. Pasistengsiu šias tendencijas paaiškinti pakankamai suprantamai. Šylant klimatui, tam tikruose regionuose sunkiau gyventi (dėl gaisrų, potvynių ir pan.). Vyksta natūrali migracija iš tų regionų, kuriuose sunkiau gyventi, į tuos, kuriuose galima susikurti geresnį gyvenimą. Štai kur urbanizacijos tendencija!

Besikeičianti geopolitinė bei klimato situacija, žmones priverčia kraustytis į didmiesčius, kurie nuolat auga ir suteikia geresnes galimybes išgyventi. 1950 m. miestuose gyveno tik apie 30 % žmonių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. juose gyvens apie 70 %! Čia jau užprogramuota problema... Kai buvo pradėti statyti miestai, niekas iš tikrųjų neplanavo tokios plėtros. Tai matome visame pasaulyje, net ir čia, Lietuvoje. Pavyzdžiui, gatvės tikrai nebuvo suprojektuotos taip, kad visi turėtų automobilius... Kai į miestus atvyksta vis daugiau žmonių, kyla problemų, kurių prieš statybas nebuvo numatyta. Transportas, vanduo, visi tinklai, šiukšlės, energetikos problemos...

Tai visada buvo ir bus problema, ypač kol miestų augimas nesustos. Vilnius ir Kaunas, palyginti su jais, yra tik dideli kaimai. Juk yra miestų, kuriuose gyvena du ar tris kartus daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje! Tokiuose miestuose infrastruktūros gerinimo poreikis akivaizdus. Ir tai yra viena iš tendencijų, kuri byloja, kad tos įmonės, kurios spręs, kaip miestuose efektyviau tvarkyti transporto, šiukšlių, vandens, energijos ir kitus tinklo poreikius, visada turės nuolatinį klientą.

–​​​​​​​ O kaip visuomenės senėjimo tendencijos gali paveikti investavimo sektorius?

– Senėjimo tendencijos yra labai natūralios ir matome, kad pasaulio populiacija ženkliai sensta. Deja, neatrodo, kad artimiausiu metu tai turėtų sustoti... Didėjant intelektui, išsilavinimui ir gyvenimo kokybei, mažėja gimstamumas.

Vyresnio amžiaus žmonių vis daugėja, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi. Ši problema ypač aktuali Europoje, tačiau dažnai pastebima ir Azijoje, Japonijoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse. Susiejant tai su investicijų pasauliu, atrodo, kad atsiranda atskira tema – sveikatos priežiūra. Kai esi jaunas, sveikata tau nerūpi, ar ne? Tačiau senstant atsiranda ir pinigų, todėl žmonės vis daugiau išleis sveikatos priežiūrai.

Pastebėkime, kad visos išsivysčiusios šalys, kurios sensta, turi pinigų. Atsiranda daugiau modernių sprendimų, pavyzdžiui, tikslinė (individualizuota) medicina, telemedicina (gydymas nuotoliniu būdu), vakcinos. Sveikatos sektorius, matydamas, kad yra toks poreikis ir kad žmonės gali sau tai leisti, natūraliai pasiūlys šiuos produktus. Manau, kad šis potencialas bus dar didesnis nei kituose sektoriuose, nes klientai tiesiog bus mokūs ir jiems reikės produkto. Be to, klientų dalis taip pat nuolat didės.

–​​​​​​​ Kokios yra pagrindinės megatendencijos į kurias verta atsižvelgti, norint sėkmingai investuoti šiuo metu? Kokie investavimo instrumentai leidžia į megatendencijas investuoti jau dabar?

– Be abejo, dabar įmanoma pasiekti ir šias nišines temas. Viena iš galimybių – biržoje prekiaujami indeksiniai fondai, kurie seka saulės energijos, sveikatos priežiūros, farmacijos sektorius ir juose veikiančių įmonių indeksus. Taigi į juos galite investuoti per vos ne bet kurį banką ar finansų maklerio įmonę.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad šios temos nėra užprogramuotos rytoj brangti. Tiems, kurie labiau domisi ateitimi arba turi labiau futuristinį požiūrį, siūlyčiau šias pozicijas visada turėti savo portfelyje. Žinoma, nebūtina iš jų sudaryti visą portfelį, tačiau bus naudinga turėti bent šiek tiek. Tačiau nepamirškite, kad jos nėra užprogramuotos būti geriausiomis ir sparčiausiai augančiomis... Tiesiog ilgalaikėje perspektyvoje ateities megatendencijos turi užprogramuotą didesnį nei vidutinį potencialą.

–​​​​​​​ Kaip manote, kada yra tinkamas laikas pradėti investuoti atsižvelgiant į šias megatendencijas? Ar yra svarbių pradinių žingsnių, kurių reikėtų imtis?

– Dirbdamas akademinį darbą, tyrinėdamas investuotojų elgseną ir rašydamas disertaciją, galiu pasakyti, kad standartinė investavimo problema yra ta, kad investuotojai neturi plano ir strategijos. Ir šią problemą nėra labai lengva išspręsti...

Dažnai žmonės priima emocinius sprendimus ir net neturi plano! Kai nėra ilgalaikio plano ir neaišku, kur link einama, ir nežinoma, kodėl portfelyje laikomas vienas ar kitas elementas, dažnai žmogų užvaldo emociniai impulsai ir jis lengvai perka, o paskui per anksti arba per vėlai ir dažniausiai be jokios racionalios priežasties parduoda.

Tai ir yra didelė problema! Juk pasikalbėti su fondų valdytojais ir konsultantais, kurie specializuojasi šiose temose, nieko nekainuoja. Tai tikrai padėtų susigaudyti, kas ir kaip. Visada naudinga pasikonsultuoti su specialistais, kurie tikrai išmano tam tikrus investavimo principus. Jei jus domina ateities megatendencijos arba ilgalaikis požiūris, o ne tai, kas vyksta čia ir dabar, reikia eiti ir kalbėtis su analitikais, konsultantais ar valdymo įmonėmis, kurios valdo tokio pobūdžio fondus ir kuria į tai orientuotus produktus. Tuomet atsiras daugiau atsakymų... Žinoma, panašius klausimus galima bus užduoti ir konferencijoje.

–​​​​​​​ Ar galite pasidalinti savo asmenine patirtimi ar investavimo strategija, kurią šiuo metu taikote šių tendencijų kontekste?

– Paprasčiausia būtų periodiškai investuoti į pasaulio akcijų indeksą, kurį sudaro įvairios detalės ir įvairių sektorių (sveikatos, energetikos ir kt.) įmonės. Patarimas būtų toks: jei žvelgiama į megatendencijas, kurios yra artimos širdžiai arba filosofiškai atitinka investuotojo mintis, savo portfelyje papildomai turėtumėte turėti kelias detales ir fondus, kurie padidintų šių modernių ir į ateitį gerai orientuotų pozicijų proporcijas.

Pavyzdžiui, telemedicinos sektorius pasaulio akcijų indekse sudaro mažiau nei 1 %, tačiau galima savarankiškai įdėti 5 % į šią temą ir pridėti šiek tiek detalių iš tų megatendencijų, kurios jai artimos. Be abejo, nereikėtų konkrečiai orientuotis tik apie vieną specifinę temą portfelyje, nes ji gali pasiteisinti, o gali ir nepasiteisinti, o gal reikės palaukti dešimt metų?

Turėtume remtis pasaulio akcijų indeksu, bet tam tikra proporcija pridėti ir tų sričių, kurios labiau orientuotos į ilgalaikes tendencijas. Bet tikrai ne per daug... Žinoma, tai galima padaryti ir savarankiškai, bet visada geriau pasitarti su specialistais, pasikalbėti ir išsiaiškinti. Dažna investuotojų problema, kurią pastebiu, tai kai kažkuri tema ar sektorius jiems labai patinka, jie vos ne visą portfelį nori formuoti tik iš šios srities. Investavime vienas iš svarbiausių dalykų yra diversifikacija.

–​​​​​​​ Ar pasidalinsite spalio 26 d. vyksiančiame „Financial Freedom Forum“ renginyje konkrečiais patarimais konferencijos dalyviams?

– Tikrai bus patarimų! Kalbėsiu apie tai, į ką atkreipti dėmesį ilguoju laikotarpiu. Juk prieš 10-20 metų tikslai buvo kitokie, o kur esame dabar? Daug kas remiasi praeities tikslais. Būtų statistiškai tikslinga atkreipti dėmesį arba orientuoti savo portfelį pagal dabartinius tikslus. Žvelgiant į ateitį, savo portfelyje pravartu atkreipti dėmesį į megatendencijas, kurios padėtų jums perbalansuoti portfelį ateičiai.

Daugelis žmonių investuoja į įmones, kurių rezultatai praeityje buvo labai geri, ir galbūt mažiau dėmesio skiria sritims, kurios gali turėti didesnį potencialą ateityje. Visiems konferencijos dalyviams bus pateikta daug praktinių atsakymų ir žinių, kurias bus galima pritaikyti jau kitą dieną.

Daug plačiau pašnekovas žada papasakoti spalio 26 d. Vilniuje vyksiančioje „Financial Freedom Forum“ konferencijoje. Šiemet pirmą kartą konferencijos pagrindiniai partneriai – „Savy“ ir „Šiaulių bankas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos