„Įvertinus dabartinę Lietuvos pensijų sistemą, jau po 20 metų „Sodros“ išmokamos pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai pensijai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją, kaip pagrindinį pajamų šaltinį, senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių“, – teigiama LGDĮA pranešime.
Iškart pažymima, kad tik savarankiškas kaupimas ir svarus valstybės skatinimas gali ištraukti būsimus pensininkus iš skurdo gniaužtų ateityje.
„Daugelis gyventojų gyvena iliuzijų pasaulyje ir tikisi, kad senatvėje galės išgyventi iš valstybinės pensijos“, – teigia gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Anuitetai – sūris pelėkautuose
Pasak asociacijos atstovų, Vyriausybės pristatyta ir šiuo metu vykstanti pensijų reforma atrodo lyg sūris pelėkautuose. Labiausiai juos šokiruoja vos ne per naktį įstatymų projektuose atsiradęs siūlymas anuitetų teikimą perduoti vieninteliam teikėjui – „Sodrai“ ir įpareigoti visas II pakopoje sukauptas lėšas privaloma tvarka vėl grąžinti į „Sodrą“.
„Tai nenaudinga nei gyventojams, nei pačiai valstybei. Nėra užtikrintumo, kad gyventojai tikrai išmokas gaus – II pakopoje kaupti pinigai grįžta į politikų valdomą valstybinę sistemą, niekas nežino, kokių reformų bus imtasi ateityje. Nelieka konkurencijos – „Sodra“ taptų vienintele anuitetų monopolininke, nors šiuo metu anuitetus teikia 3 bendrovės, ir iš jų galima išsirinkti palankiausią pasiūlymą“, – sako Artūras Bakšinskas, Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Anot asociacijos, valstybei vienintelio anuitetų teikėjo sukūrimas taip pat būtų nenaudingas, nes padidintų finansinius įsipareigojimus ir riziką – jei „Sodros“ anuitetų teikėjas patirs nuostolių, tikėtina, juos dengtų mokesčių mokėtojai. Taip pat nėra žinoma, iš kokių lėšų būtų formuojami atidėjiniai. Be to, esą „Sodros“ anuitetai gali būti brangesni, nes ji neturės konkurencinio spaudimo mažinti veiklos sąnaudas.
Asociacijos prezidento teigimu, reikėtų eiti demokratiniu keliu ir plėsti anuitetų sistemą skatinant tiek aktyvesnį gyventojų anuitetų įsigijimą, tiek ir didesnę anuitetų paslaugos teikėjų konkurenciją.
„Kryžkelių kiekvienais metais yra, bet šita yra viena iš kardinalesnių, kuria galima nueiti į labai daug šunkelių“, – žurnalistams teigia A.Bakšinskas.
Nebelieka prasmės kaupti
Asociacijos atstovų teigimu, labai svarbu sukurti ir išlaikyti paskatas, kurios skatintų kaupti savarankiškai, kad žmonėms tai apsimokėtų daryti.
Pasak A.Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4 proc. gyventojo įmoka bei 3 proc. valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2 proc.
Vyresni nei 40 metų gyventojai turėtų būti skatinami daugiau kaupti savarankiškai. Jiems II pakopa nebus privaloma, tačiau kaupti turėtų didesnėmis sumomis, kad sukauptų bent kokią papildomą pensijos dalį, – mano A.Bakšinskas.
Taip pat asociacija siūlo svarstyti GPM susigrąžinimo lubų didinimą, kaupiantiems III pakopoje. Šiuo metu gyvybės draudimo ir III pakopos pensijų fondų įmokų, nuo kurių galima susigrąžinti 15 proc. sumokėto GPM, lubos siekia 2000 eurų per metus, arba 167 eurų per mėnesį.
„Į susigrąžinimą dabar bus įtraukiamos ir papildomos įmokos II pensijų pakopoje. Taip pat vyresni nei 40 metų gyventojai turėtų būti skatinami daugiau kaupti savarankiškai. Jiems II pakopa nebus privaloma, tačiau kaupti turėtų didesnėmis sumomis, kad sukauptų bent kokią papildomą pensijos dalį“, – sako A.Bakšinskas.
R.Nogė vertina, kad pensijų fondų valdytojams sumažinus turto valdymo įkainius perpus, bus svarstoma dėl veiklos tęstinumo.
„Mes iš tiesų svarstytume dėl tęstinumo, bet pagrindinis ir esminis klausimas – kaip gyventojai toliau rinksis, jei sprendimas bus toks, koks yra dabar siūlomas. Žmogui, kuris uždirba nedaug, 4 proc. yra labai svarbūs šios dienos poreikiams tenkinti. O jei uždirba daug – lėšų užrakinimas ir po to grąžinimas į „Sodrą“ irgi nėra pakankamai patrauklu“, – sako R.Nogė.
Lygina, kad šveicarai gyvena geriau
LGDĮA lygina, kad valstybinės pensijos yra mažos netgi tokioje valstybėje kaip Šveicarija. Čia valstybės mokamos pensijos sudaro tik 16–32 proc. buvusio atlyginimo. 1000–2000 eurų pensijos šveicarams yra gana maži pinigai, kurių sunkiai užtektų pragyvenimui.
„Šveicarijoje senjorai gyvena oriai tik todėl, kad šalyje įprasta senatvės pensijai kaupti savarankiškai. Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys. Įdomu tai, kad sukauptą sumą gyventojai bet kada gali išsiimti iš šio fondo, o pinigus panaudoti būsto pirkimui ar verslo pradžiai ir vėl pradėti kaupti iš naujo“, – sako Julius Česnakauskas, Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis.
5 metus Švecarijoje gyvenantis 32 metų vyras yra informacinių technologijų specialistas ir jo atlyginimas siekia 7500–10 000 eurų per mėnesį.
Julius į pensiją Šveicarijoje turėtų išeiti būdamas 64 metų – metais anksčiau nei išeitų Lietuvoje – ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją – tai sudarytų apie 8000 eurų.
Šveicarijoje pensijos sudarytos iš trijų dalių. Iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, Julius gali tikėtis apie 1500 eurų kas mėnesį, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja. O iš II pakopos – apie 1900 eurų per mėnesį. Jis teigia nekaupiantis III pakopos fonde, todėl jam pensijai trūktų maždaug 4000 eurų per mėnesį.
R.Nogė vertina, kad esamos II pakopos Lietuvoje taip pat solidžiai ir 70 proc. buvusio atlyginimo atitinkančiai pensijai nepakaktų – maždaug dar trečdalį pensijos reikėtų sukaupti pačiam, per III pakopą ar kitais būdais.
Anot jos, norint maždaug 600 eurų pensijos, be II pakopos, papildomai reikėtų atsidėti maždaug po 65 eurus per mėnesį 3-ioje pakopoje.
Pensijų reformai prieštarauja ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), jungianti II pakopos fondus valdančias įmones. Baiminamasi, kad nurėžti pensijų fondų mokesčiai rinką pavers oligopoline. Skaičiavimai atskleidžia, kad daliai žmonių kaupti fonduose apskritai neapsimokės, kadangi tuos pačius pinigus skirdami III pakopai jie gautų didesnę mokesčių lengvatą, tačiau ir didesnius taikomus mokesčius.
Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą, kitąmet į II pakopos pensijų fondus patys gyventojai turėtų pervesti 3 proc. savo atlyginimo, už tai valstybės paskata sudarytų 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio prieš dvejus metus.
