Šiuo metu Seime svarstomas siūlymas drausti parduotuvėms prekiauti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis yra pasisakęs, kad turėtų būti draudžiama prekiauti visais sekmadieniais, arba turėtų būti trumpinamas darbo laikas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) pasigedo poveikio vertinimo tyrimų, „kurie kiekybine išraiška parodytų konkrečius skirtingo teisinio reguliavimo rezultatus, teigiamas ir neigiamas pasekmes“.
Todėl LPĮA pati užsakė tokį tyrimą, o jį atliko VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP).
Prognozuoja poveikį ekonomikai – 300 mln. eurų
ESTEP analitikas Titas Budreika tikina, kad įvedus draudimą mažmeninė prekyba Lietuvoje tik mažėtų. Jei būtų draudžiama prekiauti visais sekmadieniais ir švenčių dienomis, tai vidutiniškai sudarytų 62,47 dienos per metus, sako prekybininkų užsakyto ir finansuoto tyrimo vienas autorių.
„Griežčiausiu scenarijumi, kai prekyba ribojama visais sekmadieniais ir švenčių dienomis, mažmeninė prekyba susitrauktų apie 380 mln. eurų. Ją šiek tiek kompensuotų padidėjusi apyvarta degalinėse, prognozuojame 85 mln. eurų padidėjimą degalinėse. Taip apyvarta padidėtų tokiose nemažmeninės prekybos veiklose, kaip restoranai. Bet visos ekonomikos mastu, bendrai, tai bendras vartojimo sumažėjimas siekia apie 270 mln. eurų griežčiausiu scenarijumi“, – sako T.Budreika.
Valstybė dėl mažesnio PVM ar socialinio draudimo įmokų surinkimo, anot jo, netektų 68 procentų. Taip pat prekybininkai atsisakytų 4136 darbuotojų.
„Jei ribojame tik 1 sekmadienį ir švenčių dienomis – žalos mastas ekonomikai mažėja per pusę, 140 mln. eurų“, – sako T.Budreika ir skaičiuoja, kad tuomet nereikėtų 2108 darbuotojų.
Švelniausias atvejis, jei būtų draudžiama prekyba tik pirmosiomis Kalėdų ir Velykų dienomis, žala ekonomikai siektų 9 mln. eurų, būtų atleisti 134 darbuotojai.
Bet būtų padaryta kita žala, kurią lemtų draudimas prekiauti savaitgaliais – užsidarytų ne tik parduotuvės, bet ir prekybos centrai, kuriuose veikia daug smulkių prekybininkų.
„Apie pusę visų didžiųjų prekybos centrų, kurie savaitgaliais nebedirbtų, nebesudarytų galimybės dirbti ir savo nuomininkui, tad jis irgi prarastų dalį apyvartos“, – sako T.Budreika.
Anot jo, Vengrijoje įvedus draudimą prekiauti savaitgaliais, maždaug pusė prekybos centrų sekmadieniais apskritai užsidarė.
„Bet ir tais atvejais, kai prekybos centras neuždaromas, prekybos srautai į prekybos centrą sumažėja, ir nuomininkai taip pat pastebi sumažėjusį pirkėjų srautą“, – sako T.Budreika.
Jis teigė nematantis jokio teorinio pagrindo, kad ribojimai paveiktų kainas – studijos užsienyje ir jų rezultatai nerodo jokio poveikio kainoms.
„Reziumuojant, darbuotojų gerovės poveikis – jis toks dviprasmiškas: dalis darbuotojų netektų darbo, priklausomai nuo reguliavimo griežtumo, taip pat, remiantis kitų šalių pavyzdžiais, matome, kad prailginamas laikas penktadieniais ir šeštadieniais, įvedama naktinė pirmadienio pamaina“, – stebisi T.Budreika.
ES prekybą liberalizuoja, išskyrus tris šalis
ESTEP valdybos pirmininkas dr. Klaudijus Maniokas tikina, kad dauguma valstybių šiuo metu prekybą liberalizuoja, kad ji nepralaimėtų konkurencinėje kovoje su internetine prekyba. Esą panašių studijų pasaulyje atlikta ne viena, o tema gerai žinoma.
„Šita sritis yra reguliuojama ir pasaulyje, ir Europoje, bet yra aiškios dvi tendencijos: viena, kad iš esmės Europoje ir ES dauguma šalių liberalizuoja šią sritį ir reguliuoja mažmeninę prekybą vis mažiau ir mažiau“, – sako K.Maniokas.
Anot jo, šiuo metu ir EK rekomenduoja valstybėms narėms mažinti apribojimus darbo laikui būtent dėl augančios elektroninės prekybos.
Dėl to indeksas, parodantis ribojimų apimtį EBPO šalyse, per 20 metų tik mažėjo. Lietuva kol kas yra viena iš mažiausiai ribojimų turinčių šalių, taip pat ir Latvija, Estija, Švedija, Suomija.
„Takoskyra gana aiški tarp Šiaurės ir Pietų, tarp protestantiškų ir katalikiškų kraštų. Bet ir katalikiški kraštai pastaruoju metu tuos ribojimus naikino, jie daugiausia išlikę Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Graikijoje, nors ir Graikija juos mažino pastaraisiais metais. Mes esame šiaurės regione, kur prekyba tradiciškai liberaliausia“, – sako K.Maniokas.
Jis skaičiuoja, kad per pastaruosius 5–6 metus aštuonios ES šalys ribojimus mažino ar apskritai panaikino, tarp jų ir Suomija, Danija, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija.
„Tik trys šalys griežtino: Vengrija, Čekija ir Lenkija, ir kiekviena valstybė yra įdomus atvejis. Vengrija įvedė apribojimus 2015 m. pavasarį ir prekybą ribojo iš esmės visais sekmadieniais gana griežtai, išskyrus smulkųjį verslą. Kas svarbu ir pamoko, kad motyvai buvo tie patys: poilsis darbuotojams ir smulkių vietinių prekybininkų sąlygų gerinimas, tai beveik identiška retorika kaip ir Lietuvoje. Bet Vengrijos atvejis įdomus tuo, kad lygiai po metų šitie ribojimai yra atšaukti ir prekyba vėl liberalizuota“, – sako K.Maniokas.
Anot jo, Vengrijoje sumažėjo darbuotojams mokami priedai, buvo prailgintas darbo laikas kitu metu, sumažėjo pirkėjų srautai prekybos centruose, ir pusė prekybos tinklų savaitgaliais nusprendė nedirbti, taip paveikdami smulkųjį verslą, kuris tuose prekybos centruose veikė ir dirbo.
Čekijoje ribojamas laikas per metus buvo gerokai mažesnis – 7 dienos, ir tai buvo taikoma didelėms parduotuvėms.
„Čekijoje 2016 m. pabaigoje pateiktas kreipimasis į Konstitucinį teismą dėl diskriminacijos, didelių ir mažų parduotuvių, ir kol kas laukiama, koks bus Konstitucinio teismo sprendimas“, – sako K.Maniokas.
Lenkijoje, anot jo, taip pat prekybos tinklai prisitaikė – pailgino darbo laiką penktadieniais ir šeštadieniais, įvedė naują pamainą pirmadienio naktį, kad pasirengtų naujai savaitei, o iš to daugiausia laimėjo degalinės.
„Vertindami neigiamo efekto mastą Lietuvoje, turime kalbėti apie daugiau negu 2 tūkstančius prekybos ir paslaugų teikimo vietų ir daugiau negu 6 tūkstančius darbuotojų, dirbančių po tuo pačiu stogu, pavyzdžiui, kirpyklose, taisyklose, vaistinėse, kavinėse ar specializuotose parduotuvėse“, – konstatavo K.Maniokas.
Kur nukeliautų apyvarta
Pagal ESTEP tyrimą, ribojimo dienomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis, apyvarta parduotuvėse nukeliautų kitur: didžiąja dalimi 48 proc. apyvartos, persikeltų į kitas dienas, 9,5 proc. – į degalines, 12,5 proc. –į kitas mažmeninės prekybos veiklas ir restoranus, o 30 proc. – sumažėtų vartojimas.
„Žmonės tiesiog mažiau vartos“, – sako T.Budreika.
ESTEP skaičiuoja, kad iš 10 milijardų eurų metinės apyvartos šiuo metu apie 3 mlrd. eurų tenka 5 didiesiems prekybos tinklams, kitoms nespecializuotoms parduotuvėms – apie 1 mlrd. eurų, degalinėms – apie 1,5 mlrd. eurų, o kitoms mažmeninės prekybos vietoms – 4,2 mlrd. eurų. Šiame sektoriuje dirba apie 140 tūkstančių darbuotojų.
