„Nors ir sulaukėme daug pranešimų apie žalas, tačiau suprantame, kad užregistruoti dar ne visi gyventojų patirti nuostoliai. Vėlesniam žalos pranešimui daro įtaką ir tai, kad po prasiautusios audros daug Lietuvos regionų liko be elektros. Primename, kad gyventojai apie savo patirtus nuostolius vis dar gali pranešti ir sulaukti kompensacijos pagal draudimo sutartyje nurodytus punktus“, – sako „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Praėjus keletai dienų po audros užregistruotų žalų skaičius siekia 4500, o per parą šis rodiklis išaugo daugiau nei 1000 atvejų. Didžiausi nuostoliai padaryti gyventojų turtui, tačiau neišvengta ir verslų, registruojančių žalas. Iš viso užfiksuota 130 tokių įvykių. „Lietuvos draudimo“ atstovas skaičiuoja, kad tai antra pagal dydį audra įmonės istorijoje. Didesni nuostoliai fiksuoti tik praėjusių metų rugpjūtį.
„Vertinant regionais, net 30 proc. iš visų Lietuvoje nutikusių žalų fiksuota Vilniaus mieste ir rajone. Kiti daug žalų patyrę regionai yra Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, Kėdainių miestai ir rajonai. Pranešimuose dažniausiai nurodoma, kad audros metu sugadinti lauke palikti daiktai, užvirtus medžiams ar šakoms apgadinti automobiliai.
Fiksuoti ir kiti su audra susiję transporto priemonių gedimai: dėl lietaus užlieti automobilių salonai ar varikliai. Didelė dalis pranešimų susiję su liūties padaryta žala pastatams ir turtui: prabėgimai per stogo ar kitas pastato konstrukcijas, kiemų, rūsių užliejimai“, – sako M.Norkus.
M.Norkus teigia, kad gyventojams, patyrusiems žalą, pirmiausia reikia kviesti avarines tarnybas, ir jeigu yra galimybė, stengtis mažinti nuostolį. Tuomet nufotografavus ir aprašius sugadinimus kreiptis į savo draudimo bendrovę.
