Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė du Frankfurte įsikūrusius bankus jau kurį laiką ragino išnagrinėti galimą susijungimą, nes tokiu atveju bankų negalėtų perimti užsienio konkurentai ir būtų sukurtas galingas rinkos dalyvis, kuris galėtų finansuoti į eksportą orientuotą Vokietijos verslą.
Gandai apie bankų susijungimą – o jie abu įgyvendina skausmingą restruktūrizavimą, kurio ėmėsi dėl metų metus mažėjančio pelno – sklando jau gana seniai.
„Deutsche Bank“ sekmadienį pranešė, jog „svarsto strategines galimybes ir patvirtina, jog pradės diskusijas su „Commerzbank“. Visgi bankas pabrėžė „negalįs patikinti, jog bus įgyvendintas koks nors sandoris“.
„Commerzbank“ pareiškė, jog abu bankai „šiandien sutarė pradėti diskusijas, tačiau ar bus įgyvendintas susijungimas, nėra aišku“.
Jeigu bankai iš tiesų susijungtų, būtų sukurtas naujas Europos bankininkystės milžinas, kurio valdomo turto vertė sudarytų apie 1,8 trln. eurų ir maždaug prilygtų didžiausio Prancūzijos banko „BNP Paribas“ valdomo turto vertei.
„Deutsche Bank“ rinkos kapitalizacija siekia 16,1 mlrd. eurų, o „Commerzbank“ – 8,9 mlrd. eurų.
„Deutsche Bank“ generalinis direktorius Christianas Sewingas laiške darbuotojams pažymėjo, jog „mes turime vertinti visas atsirandančias galimybes“. Anot jo, „konsolidacijos Vokietijos ir Europos bankų sektoriuje klausimas mums yra svarbus“.
„Mūsų nustatytas tikslas lieka nepakitęs – būti tarptautiniu banku, turinčiu stipru verslą kapitalo rinkose, kuris būtų pagrįstas mūsų pirmaujančia padėtimi mūsų namų rinkoje, Vokietijoje, ir Europoje, ir turėti tarptautinį tinklą.“
„Du vyrukai su ramentais“
Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas prieš savaitę patvirtino, jog bankai „kalbasi apie dabartinę padėtį“ ir vyriausybė dalyvauja šiose diskusijose. Tai paskatino abiejų bankų akcijų kursų pakilimą.
Sekmadienį finansų ministerija tepareiškė, jog „atsižvelgė į tai“, kad pradedamos oficialios derybos, ir toliau „reguliariai palaiko ryšį su visomis šalimis“.
Galimo sandorio kritikai tvirtina, jog po finansų krizės ir „Deutsche Bank“, ir „Commerzbank“ yra nusilpę. Anot jų, sujungus dvi sunkumų slegiamas bendroves negalima sukurti „sveiko verslo“.
„Du vyrukai su ramentais net ir susivieniję niekada netaps sprinteriu“, – kiek anksčiau šiais metais pašmaikštavo smulkiems mažmeniniams akcininkams atstovaujančios asociacijos SdK direktoriaus pavaduotojas Markusas Kienle.
Dalį „Commerzbank“ akcijų tebevaldo Vokietijos valstybė, kuriai teko įsikišti po to, kai bankas 2009 metais įsigijo sunkumų slegiamą „Dresdner Bank“. „Commerzbank“ yra įpusėjęs restruktūrizavimą, kuris neretai reikalauja sunkių sprendimų.
Reorganizavimą įgyvendina ir „Deutsche Bank“, kuris po daugelio sudėtingų metų, kuriais jam teko grumtis su finansiniais ir teisiniais prieš krizę vykdytos drąsios plėtros padariniais, tik pernai ėmė veikti pelningai.
Baiminamasi masinių atleidimų
Galimo susijungimo kelyje bankams tektų įveikti nemažai kliūčių, įskaitant IT sistemų integravimą ir bankų kultūros skirtumų šalinimą. Gali kilti ir problemų rinkoje, jeigu tektų rekapitalizuoti milžiną ant molinių kojų.
Dvi vokiečių profsąjungos praėjusį trečiadienį griežtai atmetė dviejų didžiausių bankų susijungimo idėją.
Paslaugų sektoriaus darbuotojų profsąjunga „Verdi“ pareiškė, jog susijungusieji bankai „taptų patrauklesniu priešiško perėmimo, kurį galėtų, pavyzdžiui, įvykdyti Prancūzija, taikiniu“.
Pasak profsąjungos, dėl bankų restruktūrizavimo jau planuojama panaikinti tūkstančius darbo vietų, o dėl jų susijungimo „grėsmė kiltų dar mažiausiai 10 tūkst. darbo vietų“.
Tačiau dviejų didžiausių privačių Vokietijos bankų sujungimas atitiktų naująjį Berlyno siekį kurti tokius milžinus.
Briuseliui atsisakius pritarti Vokietijos „Siemens“ ir Prancūzijos „Alstom“ geležinkelių verslo susijungimui, ekonomikos ministras Peteris Altmaieris kartu su Prancūzijos ekonomikos ministru Bruno Le Maire Europos Sąjungą (ES) paragino sušvelninti ES susijungimo taisykles ir leisti kurti įmones, kurios veiktų visame pasaulyje ir užimtų pirmaujančias pozicijas.
Europos bankų priežiūros institucijos jau seniai ragina bankus jungtis, kad finansų sektorius būtų atsparesnis. Tačiau jos teikia pirmenybę tarptautiniams susijungimams.
Pasak informuotų naujienų agentūros AFP šaltinių, Berlynas aiškiai nenori, kad bankai, kurie dėl savo mažos kapitalizacijos yra tapę perėmimo taikiniais, „patektų į kokio nors rinkos dalyvio iš užsienio rankas“.
