Du penktadaliai (42,4 proc.) Užimtumo tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių asmenų buvo jaunesni nei 30 metų. Tai – du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Rugsėjį tendencija išlieka panaši: visą šį mėnesį jaunimas ir toliau aktyviai kreipiasi į Užimtumo tarnybą – tarp visų užsiregistravusiųjų kas antras (52 proc.) buvo jaunuolis iki 29 metų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pirmą rudens dieną darbo neturėjo 50,5 tūkst. jaunuolių. Daugiausiai jų buvo Kaune – 15,4 proc., Lazdijų rajone – 15 proc. ir Alytuje – 15 proc. Mažiausiai – Neringoje (3 proc.) ir Pakruojo rajone (3,5 proc.). Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo darbo neturinčių jaunuolių skaičius išaugo 18,9 tūkst. (arba 59,8 proc.).
Tiesa, didžiausia darbo neturinčių asmenų grupe pagal amžių ir toliau išlieka 50–59 m. asmenys.
„Jaunimo nedarbo šuolį lėmė keletas priežasčių. Visų pirma, didžioji jų dalis dirbo prekybos, paslaugų ir aptarnavimo sektoriuose veikiančiose įmonėse, kurias labiausiai paveikė paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija. Darbdaviai persvarstė veiklos perspektyvas, optimizavo funkcijas ir darbo jėgos apimtis. Dėl to teko atleisti dalį mažiau kvalifikuotų ir mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų", – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Taip pat kai kurie savarankišką veiklą vykdę jaunuoliai pasibaigus karantinui neatnaujino savo veiklos ir tapo bedarbiais.
Pastebėta, kad kreiptis į Užimtumo tarnybą skatina ir atsiradusi galimybė gauti darbo paieškos išmokas. Rugpjūtį taip registravosi 1,7 tūkst. studentų, rugsėjį – 3 kartus daugiau (4,3 tūkst.). Iš jų 28 proc. neturi darbo patirties, 97 proc. – mokosi pagal nuolatinę studijų formą.
Darbo neturintiems asmenims Užimtumo tarnyba siūlo rinktis iš 15,4 tūkst. informacinėje sistemoje registruotų laisvų darbo vietų. Pavyzdžiui, vien UAB „Barbora" šiuo metu Vilniaus mieste ieško 121 darbuotojo prekėms surinkti ir pristatyti.
Darbdaviai persvarstė veiklos perspektyvas, optimizavo funkcijas ir darbo jėgos apimtis. Dėl to teko atleisti dalį mažiau kvalifikuotų ir mažesnę darbo patirtį turinčių darbuotojų.
Vasaros mėnesiais daugiausiai augo virtuvės pagalbininkų, inžinerinių statinių statybos nekvalifikuotų darbininkų, baldžių, padavėjų, dailidžių ir stalių, kepėjų ir konditerių, krovininių platformų ir krautuvų operatorių poreikis.
Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais darbdaviai registravo 130,8 tūkst. laisvų darbo vietų neterminuotam ir 12,2 tūkst. terminuotam įdarbinimui.
