2007 metų gegužė. Lietuva išgyvena ekonomikos pakilimo piką, nekilnojamojo turto kainų burbulas išsipūtęs iki sprogimo apimties, vartojimas ir išlaidavimas – besaikis, atlyginimai – neproporcingai dideli. Tokia buvo Lietuva, kai finansų ministru pirmą kartą tapo Rimantas Šadžius.
Specialistų perspėjimus sąmoningai nutylėjo
Suprasti akimirksniu
- R.Šadžius Finansų ministerijai vadovavo du kartus: 2007-2008 metais bei 2012-2016 m.
- Jis yra prisipažinęs, kad sąmoningai nutylėjo apie perspėjimus apie artėjančią krizę
- R.Šadžius niekada nebuvo radikalių reformų autorius ir buvo pernelyg priklausomas nuo savo partijos linijos
- Suvaldyta pastarųjų metų finansinė situacija bei sėkmingas euro įvedimas yra jo pastebimi nuopelnai
Palengva artėjo nauji rinkimai į Seimą, tad ministrui socialdemokratui teko partinė užduotis parodyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs tokiais tempais, jei valdžioje liks tie patys valdantieji.
Nepraėjo nei pusmetis, ir ministrui teko pirmas rimtas egzaminas. Kurio jis, galima sakyti, gėdingai neišlaikė.
Dar 2007 metų rugsėjį jo vadovaujamos ministerijos specialistai jam ant stalo padėjo visiškai logiškus ir argumentuotus perspėjimus, kad artėja rimta ekonominė krizė. Lietuvoje tuo metu jos ženklų nesimatė, o butai graibstyti dar iš projektų.
Tačiau apie perkaitimo grėsmę buvo kalbama vis garsiau. „Vartotojai ir investuotojai nebetikės ateitimi, todėl ekonomika smuks į kelerius metus nematytas žemumas. O nekilnojamojo turto rinkoje įsigalės krizė, todėl nedarbas pašoks daugiau nei 10 proc., prie lėktuvų ir autobusų nutįs emigrantų eilės“, – taip rašė ministerijos orakulai vidiniame dokumente. Tik vėliau paaiškėjo, kad R.Šadžius numojo ranka į pavaldinių perspėjimus, o krizė smogė skaudžiau nei tikėtasi.
Regėjo dar didesnį gerbūvį
Negana to, specialistai primygtinai siūlė parengti perteklinį 2008 metų biudžetą ir pradėti rimtai taupyti – Lietuvos išlaidavimo ir algų burbulas pasiekė istorijoje neregėtą mastą. Tačiau ministras R.Šadžius ir į tai numojo ranka ir Seimui pateikė deficitinį biudžetą.
Negana to, numatė, kad valstybės pajamos augs net trečdaliu, panašiai ir išlaidos. Panaikinti kai kurie mokesčiai, bet pažadėtos gerokai didesnės pensijos ir atlyginimai. Tai, kad bankų dalinamos paskolos jau kelia pavojų, ministrui neatrodė rimta.
„Puota maro metu“, – taip biudžeto projektą įvertino tuometė Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, tačiau R.Šadžius gyrė skaičius ir augančią ekonomiką.
Beje, tą pačią dieną, kai Seimui buvo pateiktas biudžeto projektas, Finansų ministerijos orakulai rašte įspėjo, kad „Lietuvos ekonomika yra visiškai priklausoma nuo užsienio investicijų ir užsienio bankų paskolų. Jų srautas, tikėtina, greitai nutrūks, o tada laukia labai skaudus nuosmukis“. Perspėjimai liko gulėti ant R.Šadžiaus stalo.
2008 metai: krizės nebus
Ministras išliko ramus ir 2008 metais, kai pasaulis jau trimitavo apie pirmąsias krizės aukas. „Labai preliminariais duomenimis, šiemet per septynis mėnesius biudžetas surinktas su minimaliu perviršiu. Taigi, biudžeto krizės tikrai nebus“, – taip 2008 metų rugpjūtį pareiškė ministras.
Tačiau komerciniai bankai Lietuvoje buvo greitesni už ministrą. Jie greitai pradėjo riboti kreditus, o 2008-ųjų pabaigoje staigiai užsuko paskolų „čiaupus“.
Vėliau ministras aiškino, kad krizės neišprognozavo net ir žymiausi ekonomistai. Tik vėliau, 2009 metais vykusiame socialdemokratų partijos tarybos posėdyje, jis prisipažino matęs įspėjimus apie artėjančią krizę, tačiau sąmoningai apie tai nutylėjęs.
Jis pripažino, kad visa turėta informacija rodė artėjančius sunkumus, tačiau tiesiog nenorėta gąsdinti žmonių.
„Manau, metai praėjo, dabar galima atskleisti šitą paslaptį. Iš tikrųjų ta informacija buvo“, – partijos kolegoms vėliau viešai kalbėjo politikas.
Viena didžiausių klaidų
Tačiau buvęs finansų ministras teigia, kad buvo pasirinktas nutylėjimas tam, kad būtų lengviau skolintis pasaulio rinkose.
„Įsivaizduokite, jeigu premjeras ar finansų ministras būtų pasakęs, kad mes numatom labai didelius sunkumus Lietuvos ūkiui. Kas tada būtų įvykę, kas darytųsi pasaulio rinkose ir už kiek skolintumėmės biudžeto deficitui dengti?“, – retoriškai vėliau klausė R.Šadžius.
Tačiau šiandien sutariama, kad tai buvo viena didžiausių ministro klaidų. „Finansų ministras turi būti tas pirmas skambutis, kai kyla pavojus, tad jis turėjo įspėti apie būsimus sunkumus. Verslas ir gyventojai turėjo iš anksto pasirengti, prisisegti saugos diržus. Manau, kad sprendimas nutylėti buvo nepateisinamas“, – šiandien teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Tačiau skambutis buvo paslapčia nutildytas. Opozicijos atstovas Kęstutis Glaveckas sako žinantis, koks turi būti finansų ministras. „Iš dešimties prašymų į devynis turi atsakyti – ne, tik į vieną – taip. Bet R.Šadžius toks nebuvo, nes jam trūko savarankiškumo“, – mano K.Glaveckas.
Krizė Lietuvą užgriuvo visu smarkumu, ir jos įkarštyje R.Šadžius po rinkimų neteko ministro posto.
Pasimokė iš savo klaidų
Antrą kartą finansų ministru R.Šadžius tapo 2012 metų gruodį, kai Lietuva kantriai laižėsi krizės padarytas žaizdas, o taupymo politika buvo tapusi lyg ir savaiminiu reiškiniu. Tiesa, ekonomika jau judinosi iš letargo miego, pirmus prabudimo ženklus rodė vartojimas.
Tačiau R.Šadžius, regis, jau buvo pasimokęs iš savo klaidų, nors to viešai ir nepripažino. Tik stojęs prie ministerijos šturvalo, jis ištarė žodžius – fiskalinė drausmė, kurie lydėjo iš esmės visus ketverius jo darbo metus. Taupymo politika, neviršijant 3 proc., biudžeto deficito, lyg mantra skambėjo iš ministro lūpų, tačiau radikalių reformų taip ir nebuvo imtasi, pavyzdžiui, „Sodros“.
„R.Šadžius parodė, kad gali keistis į gerą pusę. Jei 2009 metais, prieš krizę, jis spinduliavo olimpine ramybe, tai antroje kadencijoje jis jau padarė pažangą. Su ministru jau buvo galima diskutuoti įvairiais klausimais“, – sakė G.Nausėda.
Finansų ministras įnirtingai gynė taupymą, o į maldavimus atstatyti prieškrizinius mokesčius turėjo atsakymą – dar ne laikas. SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda mano, kad Lietuvoje susiklostė unikali situacija – nauja valdžia iš esmės tęsė buvusiosios fiskalinę politiką. O R.Šadžius, kad ir kiek kritikuotų naktinės reformos autorius, iš esmės visus ketverius metus laikėsi tos pačios linijos.
„Tai savotiškas paradoksas. Lietuvoje tai, ko gero, įvyko pirmą kartą“, – teigė G.Nausėda.
Vengė bet kokių pokyčių
Tačiau reformatoriumi, naujovių diegėju, stereotipų laužytoju R.Šadžiaus taip pat nepavadinsi. „Per ketverius metus finansų sistemoj įvyko tik kosmetiniai pataisymai“, – apibendrino G.Nausėda.
„Tokia buvo bendra politika – nieko nedaryti arba daryti mažais žingsneliais. Kol yra augimas, tol viskas bus neblogai – toks R.Šadžiaus ir valdančiųjų mąstymas“, – mano opozicijos atstovas K.Glaveckas.
R.Šadžius iš tiesų vengė radikalių pokyčių. Pavyzdžiui, į analitikų siūlymus prijungti „Sodros“ biudžetą prie valstybės biudžeto R.Šadžius žiūrėjo labai kreivai.
Į tarptautinių ekspertų siūlymus įvesti kai kuriuos visuotinius mokesčius, pavyzdžiui, automobilių ar nekilnojamojo turto, taip pat nebuvo atsižvelgta. Tiesa, padaryti tik tam tikri kosmetiniai pataisymai, pavyzdžiui, sumažinta suma, nuo kurios skaičiuojamas NT mokestis.
PVM mažinimo klausimu atskiriems produktams finansų ministras laikėsi itin griežtai – negali būti jokių išimčių. Ir tik šiais metais, kai buvo svarstoma jo kandidatūra dirbti Audito rūmuose Liuksemburge, jis „suminkštėjo“. Tačiau ekspertai ir opozicija vieningai sutaria – euro įvedimas Lietuvoje vyko sklandžiai.
Dėl PVM nuomonę keitė
„R.Šadžius vienu metu siūlė kai kuriuos pataisymus, tačiau siūlymai užgeso kartu su darbo grupe mokesčių reformai“, – pasakojo G.Nausėda. Tai rodo, kad finansų ministras R.Šadžius nebuvo savarankiškas nuo savo partijos politinės tarybos, sako parlamentaras K.Glaveckas.
Pavyzdžiui, kai šiais metais imta kalbėti apie PVM mažinimą mėsai, R.Šadžius tik po socialdemokratų susirinkimo prabilo, kad tokia galimybė yra reali, nors iki tol net iš artyn neprisileido tokios minties.
„Šiuo klausimu ir aš nesu kategoriškas kaip anksčiau. Kai kurios kitos šalys jau irgi imasi PVM lengvatų. Gali būti, kad R.Šadžius keitė nuomonę ne dėl savo partijos, o dėl to, ką matė kitose šalyse“, – svarstė SEB banko prezidento patarėjas.
Tačiau paneigti sunku – R.Šadžius per ketverius metus suvaldė finansinę situaciją Lietuvoje, biudžeto deficitas liko savo rėmuose. O Lietuvai liko dar viena pamoka – finansų ministrai turi būti tik tvirto stuburo asmenybės.
