Trečiadienį ES pateikė virtinę pasiūlymų, įskaitant galimybė sušvelninti muitinės patikras ir supaprastinti dokumentų pateikimą gabenant į Šiaurės Airiją prekes iš likusios Jungtinės Karalystės dalies. Tokiu būdu siekiama išspręsti problemas, kylančias dėl pernai pasirašytos „Brexito“ sutarties.
Tačiau vieno dalyko keisti neketinama, nepaisant primygtinų Britanijos reikalavimų: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) vaidmens tariant paskutinį žodį dėl bet kokių po „Brexito“ galinčių iškilti ginčų, susijusių su Šiaurės Airija.
„ESTT neturėtų atlikti vaidmens jokioje JK dalyje, įskaitant Šiaurės Airiją“, – ketvirtadienį televizijai „Sky News“ sakė britų sveikatos apsaugos sekretorius Sajidas Javidas ir pridūrė, kad tai yra „vienas svarbiausių klausimų“.
Tačiau paklaustas Britanijos radijo „Times Radio“, ar ES svarstytų alternatyvią arbitražo sistemą, Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as atsakė: „Ne, aš taip nemanau.“
„Šis klausimas nesusijęs su tuo, ar Europos Teisingumo Teismas turi kokį nors suverenumą Britanijos arba bet kurios Britanijos dalies atžvilgiu, – kalbėjo jis. – Tai tiesiog faktas, kad Europos Teisingumo Teismas atlieka arbitro vaidmenį Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje, kurioje buvo leista pasilikti Šiaurės Airijoje.“
Trečiadienį grupė ES derybininkų pateikė Londonui naujuosius planus. Ankstesnę dieną JK „Brexito“ ministras Davidas Frostas pareiškė, kad šiuo metu galiojantis susitarimas, vadinamas Šiaurės Airijos protokolu, gali būti atšauktas.
„Tikimės rimtai ir intensyviai dirbti su JK vyriausybe dėl visų bendruomenių Šiaurės Airijoje interesų“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
„Pradžios taškas“
Britanija pareiškė Briuselio pasiūlymus išnagrinėsianti „rimtai ir konstruktyviai“, taip pat paragino abi puses kuo greičiau pradėti „intensyvias derybas“.
„Mums reikia rasti sprendinį, kurį visos pusės galėtų paremti ateities labui, kuris apsaugo Belfasto (Didžiojo penktadienio taikos) sutartį ir kuris suteikia tvirtesnį pagrindą JK ir ES santykiams“, – pridūrė vienas britų atstovas.
Šiaurės Airijos protokolo derinimas buvo bene labiausiai įtampą kurstęs procesas per ilgai trukusį Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos, inicijuotą Londono po 2016 metais įvykusio istorinio „Brexito“ referendumo.
Abi pusės sako norinčios išsaugoti taiką ir stabilumą užtikrindamos, kad Airijos saloje neatsirastų realios sienos tarp ES narės Airijos Respublikos ir JK provincijos – Šiaurės Airijos.
Šiuo tikslu Šiaurės Airijai buvo suteiktas unikalus statusas – provincija yra tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES bendrosios rinkos dalis..
Dėl šios priežasties uostuose turi būti vykdomos muitinės patikros, kad prekės iš Anglijos, Škotijos arba Velso negalėtų būti laisvai gabenamos į ES per sausumos sieną Airijos saloje.
Tačiau Šiaurės Airijos junionistai audringai protestavo dėl protokolo įgyvendinimo, anot jų, skatinančio respublikonus siekti Airijos suvienijimo, pažeidžiant 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos sutartį.
Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) lyderis Jeffrey Donaldsonas sakė, kad naujausias ES pasiūlymas yra „pradžios taškas“, bet „nėra fundamentalus pokytis, kokio reikia“.
Kad sumažintų trintį, ES paskelbė keturis dokumentus, kuriais siekiama išspręsti virtinę nesutarimų, įskaitant skundus dėl suvaržyto medicinos priemonių tiekimo, pernelyg griežtų maisto saugos patikrų ir per didelės biurokratijos.
Visi kartu šie sprendiniai sukurtų „greitkelį“ prekėms iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją gabenti, sakė Bendrija.
Tačiau ruošiantis deryboms išlieka pavojus, kad Londonas pasinaudos protokolo 16-uoju straipsniu, suteikiančiu teisę esant ypatingoms aplinkybėms įšaldyti kai kurių prekybos susitarimų galiojimą.
Britanija grasino lapkričio pradžioje pritaikyti šią nuostatą, jeigu ES protokolo iš esmės nepakeis.
